Apie ką mes čia...
Galvojusi, jog ji kartu su savo sūnumi Džonu ir geruoju kiborgu T-800 sustabdė apokalipsę sunaikinus „Cyberdain Systems", Sara Konor sėkmingai baudžia iš ateities atkeliaujančius kibernetinius organizmus. Tačiau vieną dieną viskas pasikeičia, kai ji sužino, jog ne vien nuo jos sūnaus žygdarbių priklauso šviesi žmonijos ateitis. Kitu svarbiu asmeniu kovoje su kiborgais tampa meksikietė mergina Dani Ramos, kurią reikia apsaugoti nuo artėjančios grėsmės – naujo ir daug apsukresnio Terminatoriaus.
Kūrinio turinys
Praėjus ketveriems metams nuo pakankamai blogo, tačiau visai pakenčiamą pramogą kine suteikiančio „Terminatoriaus: Genisys", studija „Skydance" nusprendė dar vieną kartą sugrįžti prie Jameso Camerono išpuoselėtos kino serijos ir pristatyti tiesioginį 1991 metų filmo tęsinį. Kodėl? Nes dabar tokia mada – užmiršti nevykusius bei didelio įspūdžio nedarančius tęsinius ir sugrįžti prie ištakų. Kaip pavyzdį įvardinčiau praėjusių metų filmą „Helovinas", kuris ignoravo visus kitus filmus, pratęsdamas originalią istoriją. Tai čia yra identiškas atvejis. Todėl šį filmą reikia priimti kaip pirmųjų dviejų dalių tęsinį, o kitus filmus tiesiog pamiršti, nes jie visiškai neturi jokios įtakos naujam pasakojimui.
Ir tai buvo didžiausia šios juostos kūrėjų problema. Visgi, pristatinėti šį kino projektą kaip istorijos, kuri buvo logiškai užbaigta 1991 metais, tiesioginį tęsinį buvo pernelyg drąsu, nes originalių filmų gerbėjai pradės jį lyginti su pirmtakais. O kai lyginama su labai gerais originalais, dažniausiai tęsiniai neturi jokių šansų laimėti. Ir čia yra panašus atvejis. Visgi šis filmas tiek savo kokybe, idėja, novatoriškumu ir aišku siužetinės linijos pateikimu pralaimi tiek pirmam, tiek ir antram „Terminatoriui" visomis prasmėmis. Ankstesni filmai buvo ne tik brutalesni, bet ir tikroviškesni, nes juos kuriant buvo bandoma papasakoti rimtą istoriją ir ją pateikti rimtai atrodančiame pavidale. Čia to, deja, nėra. Ir net žiūrint pirmus anonsus buvo galima pastebėti kūrėjų neišmanymą fizikoje ir ginklų griaunamos jėgos pateikime. Kad viskas atrodo efektingai ir kietai – taip, tačiau čia yra tobulų dviejų filmų, kurie padarė rimtą perversmą veiksmo žanre, tęsinys. Ir jis nublanksta prieš Jameso Camerono režisuotus filmus.
Atmetus palyginimus su originaliais projektais, ši Timo Millerio juosta yra daug brandesnė ir įdomesnė už kitus serijos filmus. Pirmiausia dėl to, jog tai filmas su griežtu „R" cenzu (N-16), dėl ko kūrėjai turėjo nemažai laisvės kuriant smurto perpildytus epizodus. Visgi tai „Terminatorius", o ne „Transformeriai", tad ir kraujo čia turi būti pakankamai daug. Ir jo tikrai buvo. Veiksmo plane viskas irgi tvarkoje. Filmas nei vienai akimirkai nenuvilia, tad stebėti kiborgų ir žmonių susidūrimus buvo pakankamai smagu. Mano nuomone, viskas atrodė epiškiau nei kitose dalyse, kuriose buvo vengiama aršiai atrodančių momentų. Tad įtampos nestokojanti pramoga ir šokia tokia nostalgija pirmtakams dėl jų brutalių elementų čia bus gauta.
Juostos siužetas nėra blogas. Tai visai logiškai paaiškintas antrosios dalies pratęsimas, kuris nors ir turi šiokių tokių minusų, bet visumoje yra tikrai pagirtinas. Matėsi, jog prie filmo dirbo žmonės, kurie norėjo žiūrovams suteikti bent jau kokią nors nenuvalkiotą istoriją, o ne visiškai kopijuoti originalius filmus, prikišdami kelis naujus herojus. Blogiausia tik dėl vieno – nebuvo siaubo faktoriaus. Neužmirškime, jog kiborgai, kuriuos šioje filmų serijoje siunčia į praeiti, buvo užprogramuoti nužudyti vieną ar kelis asmenis. Ir jie kėlė tikrą siaubą į juos žiūrint. Tai buvo bedvasiai ir labai negailestingi padarai, todėl ir filmai akimirksniu laikė įtampoje ir nežinioje, kaip gi žmonėms teks suktis susidūrus su tokiais nenugalimais priešininkais. Čia to nebėra, tad ir trileris bei saspensas kažkur išgaruoja.
Ir jeigu jau pradėjau šnekėti apie herojus, tai pratęsiu. Pagrindinis blogietis Terminatorius šioje juostoje visiškai nenustebino, nors jos pateikimas buvo šiek tiek kitoks nei kituose filmuose. Tiesiog jis nekėlė tokios grėsmės kaip koks T-800 pirmajame filme ar T-1000 legendiniame 1991 metų tęsinyje. Ir dar visos jo tos emocijos atrodė nelabai tikroviškai, tad priimti jį už rimtą varžovą buvo laba sunku. Tačiau nudžiugino Sara Konor, kuriai ir atiteko mano ovacijos, nes tai vienas kiečiausių moteriškų personažų kino istorijoje. Aišku, šalia Elen Ripli. Daug ką mes sužinome apie ją ir jos gyvenimą po „Paskutinės teismo dienos", kurią jį sustabdė, bei pamatome ir naujus perliukus, kurie buvo išdirbti tikrai neblogai, jog personažas šiek tiek pasikeitė nuo mūsų paskutinio susitikimo su juo. Kalbu ne vien apie fizinius duomenis, bet ir apie dar kai ką.
Iš naujų herojų išskirčiau Greisę, kuri čia atliko vos ne pagrindinę ir esminę rolę, bei jos saugomą Dani Ramos, kuri taip pat sukėlė simpatijas. Personažai neblogai išvystyti ir turintys charizmos. Senasis Terminatoriaus modelis irgi pasidarbavo neblogai, nors jo ir nebuvo tiek daug, kad norėtųsi jam skirti visas simpatijas dėl nostalgiškų jausmų. Bet, pripažinsiu, jis čia "įsipaišė" daug geriau nei į parodiją primenantį „Genisys".
Apibendrinus, nes man jau tikrai sunku neišpasakoti svarbių filmo elementų, kurie jums sugadintų peržiūrą, pasakyčiau, jog filmas pavyko tikrai pakenčiamas. Ne toks geras kaip pirmos dvi dalys, bet ir ne toks blankus kaip kiti po 1991 metų legendinio „Terminatioriaus 2" pasirodę filmai. Serijos gerbėjams ir brutalų veiksmo kiną mylintiems žiūrovams rekomenduojama nulėkti į kiną. Dvi valandos pralėks labai greitai.
Techninė juostos pusė
Kaip jau rašiau aukščiau, filmą vertinu ne kaip dar vieną istoriją apie kiborgus, o kaip tiesioginį pirmųjų dviejų dalių tęsinį, todėl ir techninė dalis šiuo atveju turėjo nemažai įtakos bendram filmo įvertinimui. O jis yra tikrai ne toks ir pozityvus. Kodėl? Štai kodėl.
Pirmiausia – specialieji efektai. Jie čia buvo visur, kai tuo tarpu pirmtakuose juos naudojo tik tada, kai negalima buvo apsieiti be kompiuterinės grafikos, norint sukurti labai efektingą momentą. Čia net automobiliai buvo nupiešti, o ką jau kalbėti apie patalpas, kurios irgi buvo prifarširuotos CGI. Ir viskas labai krenta į akis. Keisčiausia, jog „Terminatorius: Genisys" turėjo tikroviškiau atrodančią išorę nei šis naujas filmas. Antra – dekoracijos. Nebuvo pernelyg daug įdomių aplinką papildančių elementų, ar kokių nors išskirtinai atrodančių lokacijų, kurios galėtų sukurti labai jau netikėtą efektą kaip buvo antrojo „Terminatoriaus" finale. Todėl filmas žiūrėjosi kaip dar vienas daug efektų turintis veiksmo projektas, kuriam trūko paprasto originalumo. Tiesa, nemažai veiksmo elementų atrodė dirbtinai, nes akivaizdu, jog prie filmo dirbę žmonės net nebuvo susipažinę su tuo, kaip veikia ginklai ir sprogimai.
Garso takelis filme geras. Puikiai priderintos melodijos prie rodomų veiksmo scenų, o ir dėka jų atmosfera buvo daug baugesnė nei kituose serijos filmuose, todėl tam priekaištų tikrai neturiu. Kaip ir priekaištų negali būti pakankamai gerai savo darbą atlikusiam operatoriui Kenui Sengui, kuris pateikė filme labai panašiai atrodantį veiksmo scenų išdėstymą kaip „Deadpoole", prie kurio jis irgi darbavosi.
Vaizdo montažas kai kur šlubavo, todėl tam tikrais momentais buvo aišku, jog kūrėjai nusprendė apkirpti brutalesnes scenas ir pateikė jas švelnesniame pavidale. Garso montažas – nuostabus. Žiūrint filmą jautėsi visa veiksmo scenų galia ir netgi šioks toks epiškumas.
Aktorių kolektyvinis darbas
Trečioji „Terminatoriaus" dalis visą dėmesį skyrė moterims. Ir tai, mano nuomone, nėra blogai (užkietėję 80-ųjų veiksmo filmų gerbėjai mane dabar prakeiks), nes kūrėjai nenusprendė eiti pagal vyraujančias Holivude tendencijas, o tiesiog pristatyti istoriją iš dailiosios lyties atstovių perspektyvos, suteikiant joms individualumo. Tad tai ne tas atvejis kaip „Oušeno aštuntukas" bei „Vaiduoklių medžiotojos", o visai logiškai pateikta vizija su moteriškais personažais, kuriuos įkūnijo talentingos aktorės.
Pirmuoju smuiku šioje juostoje groja Linda Hamilton, kuri dideliuose kino projektuose nesirodė gerus kelis dešimtmečius. Tad jos sugrįžimas į frančizę yra vienas svarbiausių momentų, kuris ir priverčia eiti į šį filmą. Ir ji čia yra fantastiška. Pasenusi, taip, bet tokia pat kieta kaip ir 1991 metų filme.
Tačiau ne Linda buvo šios juostos tikroji pažiba, o Mackenzie Davis, kuriai teko įkūnyti Greisę. Fantastiškas personažas, kuris be jokių abejonių nurungia visus kitus po antros dalies pasirodžiusius naujus herojus „Terminatoriaus" filmų serijoje. O ir vaidyba jos čia labai tiko, atsižvelgiant į tai, ką tokio ji suvaidino.
Kiti svarbūs siužetinei linijai aktoriai kaip pagrindinį filmo blogietį suvaidinęs Gabrielis Luna ir legendinis Arnoldas Schwarzeneggeris buvo ne tokie ryškūs. Pastarasis, žinoma, dėka savo charizmos, papirko, tačiau pirmasis... Tai buvo kažkokia kiborgo parodija. Žiūrint į jį nesijautė jokios baimės, kai tuo tarpu Roberto Patricko įkūnytas T-1000 ją kėlė vien savo žvilgsniu.
Verdiktas
„Terminatorius: Tamsus likimas" – geriausias serijos filmas nuo legendinės 1991 metų juostos pasirodymo, tačiau kaip tiesioginė trečioji dalis, daug prastesnis projektas už Jameso Camerono režisuotus pirmtakus. Atmetus palyginimus su kultiniais filmais, juosta dovanoja mums daug brutalaus ir vietoje nenustygstančio veiksmo, kietus moterų personažus, itin netikrovišką specialiaisiais efektais sugadintą išorę bei nostalgijos kupiną vaizdą, kuris sugrąžina į VHS karaliavimo laikus.
