Apie ką mes čia…
Po to, kai jos akyse įvyksta kraupus incidentas su pacientu, daktarę Rouzę Koter pradeda persekioti kažkoks neaiškus ir itin įkyrus reiškinys, kuriame ji nuolat mato besišypsančius ir žiauriausiu būdu norinčius nusižudyti žmones. Maža to, Rouzė pradeda suvokti, jog visai netrukus tai gali paliesti ir ją pačią, todėl norėdama apsaugoti savo gyvybę, moteris privalo rasti būdą, kaip sustabdyti šį reiškinį, kuris dar galutinai neišvedė jos iš proto.
Kūrinio turinys
Prisipažinsiu, jog rašant kokio nors užsukto siužeto filmo ar serialo atsiliepimą, visuomet susiduriu su milžiniška problema – „spoileriais“, kurių visuomet vengiu, kad negadinčiau būsimiems žiūrovams įspūdžių. Ir šiuo atveju yra identiška situacija, nes kaip ir norisi ką nors Jums pasakoti apie šio filmo privalumus, bet kartu jame yra tiek daug visko, kas buvo laikoma paslaptyje pačių kūrėjų, jog teks ir vėl abstrakčiai rašyti. Todėl atleiskite, bet yra kaip yra. Visgi tai nenuspėjamas ir iki finalo nežinomybėje laikantis projektas, o tokie tikrai nesimėto ant kiekvieno kampo. Ypatingai, jeigu kalba eina apie pramoginio pobūdžio siaubo filmus.
Filmas man patiko dėl savo ganėtinai originaliai atrodančios koncepcijos, kuri galbūt kažkam gali pasirodyti gimininga su 2018 metų juosta „Tiesa arba drąsa“, bet, žinokite, šis Parkerio Finno režisūrinis debiutas neturi nieko bendro su mano paminėtu filmu, kuris, beje, yra išties prastas.
O originalumas slypi tame, ko aš negaliu atskleisti, nes būtent toji paslaptis ir sudaro visą šios juostos siužetinės linijos branduolį. Todėl pati koncepcija, pats siužeto pateikimas ir, aišku, slegianti atmosfera, kuri priverčia sėdėti kaip ant adatų, nė vienai akimirkai nepabosta. Visgi filmas yra gyvas, žvalus ir nemalonus savo kraupiais elementais.
Kalbant apie patį iš šios juostos sklindantį siaubą, tai šiais laikais išgąsdinti ką nors nėra taip jau lengva, nes žmonės pernelyg daug matė tokių siaubo filmų, kurie kartais net sugeba sukelti šypseną. Bet čia, mano nuomone, buvo padarytas tikrai geras darbas su „siaubo šokliais“ (angl. „scare jump“), todėl nuspėti, kada bus siaubas, o kada ne, kartais yra sunku. O ir išradingi siaubo elementai filmui suteikia atskiro žavesio, dėl ko „Šypsena“ neatrodo kaip dar vienas nykus žanro atstovas.
Labai gerais personažais juosta gal ir nelabai mus lepina, bet to ir nereikia, nes mes turime pagrindinę veikėją Rouzę, kuri ir pavagia visą šou iš kitų ne tokių pastebimų veikėjų. Kas dar smagu, jog šis mano paminėtas personažas puikiai atsiskleidžia kaip asmenybė.
Daugiau neturiu ką pasakyti, nes jau tada tikrai tektų „spoilinti“. Manau, kad tai vienas geresnių pramoginių siaubo filmų šiais metais, todėl jeigu esate šio žanro gerbėjas, manau, kad tikrai verta apsilankyti kine.
Techninė juostos pusė
Vizualiai filmas atrodo pakankamai šaltai ir niūriai, o viskas dėl atitinkamai parinktos spalvų paletės, kuri leido pateikti šią istoriją iš itin pesimistiškos pozicijos. Be to, operatoriaus darbas irgi suteikė šiai juostai savito šarmo, nes tiek žvalūs kameros manevrai, tiek ir atvirai atrodančios detalės leidžia žiūrovui patirti nemenką baimę peržiūros metu.
Filmo garso takelis su kraupiais muzikiniais elementais tampa neatsiejama baugios atmosferos dalimi, o kokybiškas vaizdo ir garso montažas bei, aišku, akis kerintis meninis apipavidalinimas su grimu priešaky irgi nesukėlė jokio nepatogumo seanso metu. Manau, kad ši juosta savo išradingais techniniais sprendimais siaubo žanro rėmuose atrodo pagirtinai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Apie stiprius ir dramaturgiškai iškilius vaidybinius pasirodymus siaubo žanrui priklausantiems filmams dažniausiai tenka užmiršti. Bet tik ne šiuo atveju, nes, mano nuomone, pagrindiniai šios juostos aktoriai pasistengė ne tik įtikinamai, bet dar ir pakankamai emocionaliai perteikti jiems patikėtus personažus.
O labiausiai iš jų visų išsiskyrė Sosie Bacon, įkūnijusi daktarę Rouzę Koter, bei Kyle‘as Gallneris, kuriam atiteko Džoelio vaidmuo. Būtent šie du mano paminėti aktoriai sugebėjo iš įdomios bei tuo pačiu pakankamai natūralios pozicijos perteikti tikrą baimę ekrane, kuri, tiesą pasakius, netgi užkrečia.
Be abejo, turime filme dar ir tokius neblogus aktorius kaip Kalas Pennas, Jessie‘is T. Usheris, Robin Weigert ir Caitlin Stasey.
Verdiktas
„Šypsena“ – stebinančiai geras, kai kuriais siužetiniais sprendimais nenuspėjamas, atvirai pateiktais momentais kraupus ir kartu intriguojantis siaubo trileris. Šis debiutinis režisieriaus Perkerio Finno pilno metro projektas siūlo žiūrovams pasinerti į pakankamai originaliai atrodančią istoriją, kurių pastaraisiais metais šiame žanre tikrai galima pasigesti.
Filmo anonsas:
