Apie ką mes čia…
Norėdami patirti kažką neįprasto ir šiurpaus, bičiulių grupelė nusprendžia įsibrauti į seną apleistą namą, kuris slepia daugybę paslapčių. Slampinėdami po namus, jie suranda apdulkėjusią knygą su aprašytomis įvairiausiomis siaubo istorijomis. Ją vartydami, jaunuoliai nesuvokia, jog visai netrukus kiekvienas perskaitytas puslapis virs tikrove, nuo kurios bus neįmanoma pabėgti.
Kūrinio turinys
Su „Šiurpiomis istorijomis“ buvau susipažinęs dar prieš gerą dešimtmetį ir jos man tada labai patiko. Nesitikėjau, kad holivudinės kino studijos kada nors atkreips dėmesį į šią trilogiją. Tiesiog smagu, kad yra tokių žmonių kaip Guillermo del Toro, kurio įtaka leidžia pasirodyti kino ekranuose tokioms ekranizacijoms, neturinčioms nieko bendro su jau daugelį metų rinką užvaldžiusiais komiksais. Tačiau einant į šį filmą nereikia būti skaičiusiam knygų, kurias 1981-1991 metais parašė Alvinas Schwartzas, nes ši istorija žiūrisi ir taip pakankamai savarankiškai, tačiau atkreipti dėmesį į literatūrinius kūrinius galima, nes jie ne ką prastesni už „Šiurpuliukų“ seriją. Čia tiesiog toks patarimas, jeigu norite savo laisvą laiką praskaidrinti visai neblogu skaitalu.
Pats šio projekto pateikimas labai primena 2017 metais kino ekranuose karaliavusį siaubo hitą „Tas“ bei „Netflix“ platformoje rodomą serialą „Keisti dalykai“. Taip sakau, nes mano paminėtų projektų istorijos irgi buvo apie paauglius, kuriems nutinka kažkas neįtikėtino ir baisaus. Jau nekalbant apie praeities atmosferą. Tokia jau dabartinė tendencija – grįžimas į 80-uosius, kai filmai ir televiziniai šou apie vaikus ir jų nuotykius buvo itin populiarūs.
Pirmoji „Šiurpių istorijų“ dalis sugeba įtraukti vien dėl savo nežinomybės ir originalių kūrėjų triukų, kuriais jie visas dvi rodymo valandas bando šiurpinti žiūrovus. Ir, patikėkite, keli momentai filme yra tokie baisūs, jog norėjosi uždengti akis. Čia, aišku, kalbu apie asmeninį potyrį, nors dažniausiai siaubo filmuose sėdžiu itin ramus, todėl toks poveikis mane nustebino. Gerąja prasme, žinoma. Koks būtų siaubo filmas, jeigu jo peržiūros metu negalėtum bent akimirkai pašokti nuo kėdės? Tai būtų tiesiog nepateisinęs lūkesčių siaubo filmas.
Kalbėti apie segmentus, kuriais yra suskirstytas pasakojimas, nenoriu, nes nenoriu sugadinti peržiūros, tačiau galiu užsiminti, jog kiekvienas iš jų buvo sukurtas tikrai gerai ir įdomiai. Nežinomybė tvyrojo ore, o ir pačios pabaisos, kurios pasirodydavo netikėčiausiais momentais, taip pat leisdavo pasimėgauti beribe kūrėjų fantazija.
Akivaizdu, kad filmas buvo kurtas iš meilės siaubo žanrui, todėl ir daugelis momentų juostoje atiduoda tam tikrą pagarbą kai kuriems kino projektams, kurie kadaise buvo itin populiarūs. Taip pat tam tikra filmo dalis šiek tiek primena ir Stepheno Kingo kūrybą, dėl ko šio rašytojo gerbėjams irgi bus itin smagu peržiūros metu.
Kalbant apie personažus, išskirti nenoriu nei vieno, nes jie visi sudarė itin stiprią visumą, kuri ir buvo atsakinga už įdomiai besinarpliojantį siužetą. Kiekvienam iš jų buvo patikėta svarbi misija, kuri arba pavykdavo, arba ne. Todėl jaudintis dėl jų irgi galima. Tai ne mediniai ir savęs neparodantys herojai, o jausmus turintys jauni žmonės, kuriems tiesiog teko atsidurti toje prakeiktoje vietoje, kurioje jie rado knygą.
Siaubo elementai filme yra labiau psichologiniai, negu tie, kuriais mums pripratino prie siaubo žanro. Nesakau, kad šiame filme nėra standartinių „siaubo šoklių“ ar kraupių vaizdų, bet bent jau man psichologinis spaudimas buvo didžiausias baimės variklis. Tiesa, filmas gavo lengvą cenzą, todėl tikėtis kraujo klanų čia nereikia. Visgi ne jie čia kėlė išgąstį, o visai kitokie siaubo elementai.
Apibendrinus, galiu pasakyti, jog tai išties vienas iš tų malonių akims siaubo žanro projektų, kuris spinduliuoja kokybišku turiniu ir neprailgsta, nors jo trukmė ir yra beveik dvi valandos. Ir nors tai nėra baisiausias bei geriausias šių metų filmas, man „Šiurpios istorijos pasakojimui tamsoje“ tapo vienu iš labiausiai nustebinusių metų kino projektų, kurį pasižiūrėsiu ateityje dar ne vieną kartą.
Techninė juostos pusė
Kas yra susipažinęs su Guillermo del Toro kūryba, tam vizualus šio filmo pateikimas primins daugelį jo darbų – pradedant „Pano labirintu“ ir užbaigiant „Purpurine kalva“. Sakau tai, nes nors jis ir nėra šios juostos režisierius, bet jo įtaka yra matoma kiekviename kadre. Ir tai tikrai yra puiku, nes išoriškai filmas atrodo neįprastai. CGI filme atrodo kokybiškai, tad kiekvienas monstras įgauna natūralumo ir individualumo. Dailininkai čia pasidarbavo tikrai fantastiškai. Dekoracijos, grimas, šukuosenos, aplinka – puikus pamatas šiurpiai atmosferai.
Garso takeliu irgi negalima skųstis, nes jis čia atlieka vieną svarbiausių vaidmenų – seanso metu suteikia žiūrovui įtampos jausmą. Kiekviena muzikinė kompozicija puikiai priderinta prie rodomo veiksmo, todėl atmosferiškai filmas dėl garso takelio irgi tampa labai savotišku reginiu. Trumpai tariant – buvo baisu.
Kameros darbu irgi galima pasigrožėti. Visos baisios scenos nufilmuotos labai grakščiai, todėl kiekvienas šiurpus elementas, kurį norėjo pabrėžti filmo kūrėjai, puikiai pateko į kadrą ir tapo labai svarbia kiekvienos papasakotos istorijos dalimi. Tiesa, kai kurie kameros manevrai stebino dar ir savitais operatoriaus sprendimais, dėl ko vaizdelis buvo išties nejaukus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Šnekant apie aktorius, tai ryškių pavardžių mes šiame filme nepamatome, bet tai tikrai netrikdo. Jauni ir kol kas dar nelabai žinomi talentai pasistengė kuo įmanoma tikroviškiau atlikti savo roles ir tai jiems pavyko. Išgąsčio momentai čia buvo labai puikiai apčiuopti.
Įdomiausias roles filme gavo Austinas Abramsas, Michaelis Garza, Gabrielis Rushas, Zoe Margaret Colletti ir iš „Bręstančio blogio“ žinomas Deanas Norrisas. Kiekvienas iš jų gavo pakankamai ekraninio laiko pasireikšti, tad įvertinti jų vaidybinius sugebėjimus žiūrovai tikrai galės.
Verdiktas
„Šiurpios istorijos pasakojimui tamsoje“ – pagal paskutinių kelerių metų kino tendencijas sukurta ir itin lengvai papasakota istorija, kurios pamatu tapo ne tik kraupiai atrodantys ir akimirksniu galintys sukelti nemalonius jausmus siaubo elementai, bet ir be galo įtraukiantis siužetas, ties kurio įgyvendinimu padirbėjo ir pats „Oskaro“ laureatas Guillermo del Toro.
Filmo anonsas:
Filmo anonsas:
