Apie ką mes čia…
Kiečiausias iš CŽV turimų agentų – Džeidžejus, vieną dieną vykdydamas slaptą užduotį netyčia pakliūva į devynmetės mergaitės Sofijos kameros objektyvą, kuri netrukus prisistato į jo slaptą butą. Tačiau mergaitė pasižada neatskleisti niekam jo paslapties, jeigu jis jai parodys visus svarbiausius šnipų manevrus, kad kada nors ji pati galėtų tapti slaptuoju agentu. Taip prasideda ilgas ir varginantis Džeidžejaus gyvenimo etapas, kurio metu jis atsiskleis kaip visiškai kitokia asmenybė.
Kūrinio turinys
Kai tik pirmą kartą pamačiau šio filmo anonsą, pagalvojau, kad mūsų lauks vienas iš tų naivių bei tipinių 90-ųjų ar ten 2000-ųjų pirmojo dešimtmečio projektų apie kokį nors kietą bičą ir jo santykius su vaikais. Kaip pavyzdį pateiksiu „Auklę“ su Vinu Dieseliu, „Kaimyną šnipą“ su Jackie Chanu ar „Vaikų darželio policininką“ su Arnoldu Schwarzeneggeriu, kad suprastumėte apie ką šneku. Tad šis filmas yra identiškas mano paminėtoms juostoms. Bet ar tai yra blogai? Manau, kad ne, nes tokios paprastos ir tiesiog pramogai skirtos juostos visai šeimai turi teisę egzistavimui.
Filmo istorija yra pakankamai banali, todėl tikėtis kažkokių įdomių siužetinių vingių pernelyg nereikia. Aišku, yra ten kelios scenos, kurios kažkiek pagyvina bendrą istoriją dėl savotiškai pristatytų vieno ar kito personažo paslapčių, bet tai tokios menkos detalės, jog ne labai ten ir kreipti dėmesį į jas žiūrėdamas į raumeningo vyruko ir jo mažosios padėjėjos peripetijas norint sulaikyti pavojingą nusikaltėlį.
Humoro filme netrūksta, bet ir jis yra ganėtinai sausas, todėl per daug tikėtis čia irgi nereikia, nes visi juokeliai bei dauguma situacijų jau buvo matytos kituose panašaus pobūdžio projektuose. Nesakau, kad filme mums yra kišamos tik nuvalkiotos scenos ir nejuokingai atrodantys epizodai. Tiesiog šiuo atveju pritrūko elementaraus originalumo, kuris galėtų kažkiek paįvairinti siužetinę liniją. Beje, kas keisčiausia, ji visiškai neprailgsta, tad seansas prabėga akimirksniu.
Kalbant apie filmo veikėjus, kai kurie iš jų sukelia simpatijas, o kai kurie buvo tiesiog neišnaudoti, todėl jų tikslai man pasirodė visiškai beverčiai. Kalbu apie pagrindinį blogietį, kuriam net nebuvo duota jokia proga pasireikšti ekrane, kaip ir pagrindinio herojaus meilės objektas tapo standartiniu tikslu, kuris dažnai tokiuose filmuose būna pasiektas tik pasakojimo pabaigoje.
Vieninteliai filmo personažai, kurie bent kažkiek buvo pateikti įdomiau, tai Džeidžejus ir Sofija. Jų draugystė ir bendradarbiavimas pasirodė išties mieli bei kažkiek metaforiški dėl to, jog net ir didžiausias raumenų kalnas gali būti jautrus.
Bendrai, jeigu jau tektų apibūdinti šį filmą keliais žodžiais, tai teigčiau, jog jis visai neblogai susidoroja su savo tikslu – suteikti pozityvių emocijų peržiūros šeimos rate metu. Tad jeigu norite neįpareigojančiai ir jaukiai praleisti laiką su šeima kine, šis filmas gali tapti neblogu pasirinkimu.
Techninė juostos pusė
Kaip ir dažnai būna, tokio pobūdžio komedijos gali pasigirti tiesiog tvarkingai atrodančia, bet niekuo neypatinga išore. Tad kameros darbas, garso ir vaizdo montažas, meninis apipavidalinimas nesukelia didelių ovacijų, bet vien už tikrai tuos neblogai atliktus darbus galima pagirti kūrėjus. Žinoma, jeigu tektų išsirinkti vieną techninės dalies aspektą, kuris man padarė geriausią įspūdį, tai buvo parinktos dainos, kurios karts nuo karto pasigirsdavo vienoje ar kitoje scenoje.
Aktorių kolektyvinis darbas
Nelabai mėgstu žiūrėti į buvusių imtynininkų pasirodymus kine, nes ką jau čia slėpti – vaidina jie tikrai tragiškai. Tačiau su Dave‘u Bautista yra kitokia situacija. Šis vienos veido išraiškos vyrukas puikiai įsilieja į bet kokį projektą, o stebint jo aktorinius sugebėjimus nesinori užsidengti akių. Taip buvo „Marvel“ filmuose, kuriuose jis įkūnijo Draksą, taip buvo ir tokiuose rimtuose projektuose kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ ir „007: Spectre“.
Šiame filme Dave‘as Bautista yra panašus į savo veikėjus kitose komedijose, bet vien jo charizma ir ramus būdas priverčia pamėgti įkūnytą personažą. Tam, aišku, padeda ir jo kompanionė, jaunoji aktorė Chloe Coleman bei žavioji Parisa Fitz-Henley. Taip pat trumpai filme pasirodo ir kiti komedijose dažnai matomi veidai: Kenas Jeongas su Kristen Schaal bei atnagonistą suvaidinęs Gregas Brykas. Teisti jų vaidybos man nesinori, nes nei vienas iš paminėtų aktorių nesukėlė jokių blogų emocijų.
Verdiktas
„Nuosavas šnipas“ – kažkiek naivus, kažkiek klišinis, kažkiek savo tendencijose pasenęs, bet vis vien suteikiantis ganėtinai pozityvią nuotaiką peržiūros metu filmas dėl to paprastumo, kurio čia apstu kiekviename kadre. Jau nekalbant apie Dave‘ą Bautistą, į kurį tiesiog yra malonu žiūrėti šiame visai šeimai skirtame projekte.
Filmo anonsas:
