Apie ką mes čia…
Žavi, stilinga, rūpestinga, nepriklausoma – taip būtų galima apibūdinti iš pažiūros tik pačius pozityviausius jausmus sukeliančią Marlą Greison, kuri specializuojasi teisinės globos sferoje. Tačiau atmetus visą jos sukeliamą spindesį, prieš akis stojasi bejausmė ir savanaudiška aferistė, kurios tikslu tampa pasipinigavimas iš vyresnių žmonių. Į jos pinkles patenka ir gerame rajone gyvenanti Dženiferė Peterson, iš kurios Marla atima ne vien tik turtą ar namus, bet dar ir laisvę, nuveždama ją į globos namus. Tik Marla nežino vieno – Dženiferė nėra paprasta senutė, kurią galima taip lengvai apgauti. Čia ir prasideda didžiausios iš pažiūros gudrios aferistės problemos.
Kūrinio turinys
Šį filmą galima padalyti į dvi dalis, kurios yra ne tik visiškai skirtingos savo atmosfera bei siužetiniais sprendimais, bet dar ir sukeliančios visiškai kitokius pojūčius peržiūros metu. Kodėl taip sakau? Nes jeigu vertinti turėčiau visumą, juosta atrodytų ganėtinai vidutiniškai, tačiau padalijus šį pasakojimą į dvi puses, viena iš jų yra be galo gerai sukaltu lengvo turinio kriminaliniu trileriu, o kita – absurdišku ir ne iki galo apgalvotu komedinį pamatą turinčiu trileriu. Ir būtent ta pirmoji pusė mane sužavėjo, jog buvau visiškai nusivylęs tuo, ką man teko išvysti antroje šio pasakojimo dalyje.
Taigi, jeigu trumpai, tai svarbiausiu juostos akcentu tampa itin aktuali ir iš tiesų be galo nemaloni tema, kuri gali paliesti kiekvieną iš mūsų. Aišku, su ta sąlyga, kad žmogus turi bent kažkiek santaupų ir nekilnojamo turto. Čia nenoriu papasakoti per daug, nes kai kurie filmo siužetiniai vingiai iš tiesų yra nenuspėjami bei sukeliantys keistus ir tuo pačiu labai natūralius jausmus tam, kas mums yra rodoma ekrane. Todėl apsiribosiu tik tuo, jog paminėsiu kelis esminius dviejų šios juostos dalių akcentus.
Pirmoje pusėje mes galime pamatyti labai aiškiai ir įdomiai perteiktą mintį apie šarlatanus, kurie bando pasipinigauti iš senolių ar žmonių, kuriems galimai gal ir reikia priežiūros, bet ji jiems kol kas dar nėra būtina. Ir ties tuo buvo sužaista fantastiškai, nes ir ekrane yra keliama įtampa, ir intriga atsiranda, o ir taip pat darosi įdomu, kokiais dar niekingais būdais pagrindinė juostos herojė bandys išgauti turtą iš nieko neįtariančių vyresnio amžiaus žmonių. Tad tokio pamokančio siužetinės linijos pamato dėka, filmas įgauna ganėtinai didžiulį pliusą, kuris, deja, išgaruoja prasidėjus antram aktui.
Antroje filmo dalyje prasideda visiškai nesąmoningi siužetiniai vingiai, kurie ir tampa didžiausia šios istorijos problema. Kodėl? Nes tiesiog yra sunku patikėti tuo, kaip ekrane pateikti įvykiai yra išdėstyti ir kokiais būdais mes, žiūrovai, turėtume juos priimti. Nes priimti už gryną pinigą mes jų tiesiog negalime, o ir žiūrėti į juos pašaipiai ir su humoru irgi nesigauna. Nepamirškime, jog tai nėra kažkokia satyra, o rimtas temas gvildenantis pasakojimas, kuris gal ir yra papuoštas humoru, bet humoras čia tampa tik mažyčiu elementu norint žiūrovams vienu ar kitu momentu pagyvinti peržiūrą.
Kas dar dėl filme aptariamų temų, tai be šarlatanų ir aferistų, turime progos susipažinti ir su tam tikrais LGBTQ+ niuansais ir feministiniais aspektais, kurie pastaruoju metu yra ganėtinai dažnai ir kartais net įkyriai kišami į visokius plačiai auditorijai skirtus projektus. Nieko prieš tai neturiu, nes tikrai reikia kalbėti filmuose ir serialuose įvairiomis temomis, bet kai tos temos yra įkišamos tik dėl to, kad tai yra madinga, pasidaro visiškai neskanu ir neįtikinama.
Tad bendrai po šios be jokių „spoilerių“ apsiėjusios apžvalgos galiu pasakyti, kad filmą tikrai verta pamatyti vien dėl jame gvildenamos temos, kuri tikrai yra aktuali ir galimai, ateityje bus dar labiau išryškinta ir su kuria nuoširdžiai nelinkiu niekam susidurti. Kaip trileris – veža iki pusės, o toliau jau priklausys nuo žiūrovo, ar jam patiks toks formatas, kokiu antroje pusėje pavirsta šis pasakojimas, ar ne.
Techninė juostos pusė
Šį filmą taip pat galima būtų įvardinti kaip vieną iš stilingiausių pastarojo laikotarpio kino projektų dėl jo produkcijos dizaino ir aišku meninio apipavidalinimo. Vien ko verti įvairių dizainerių rūbai ir aksesuarai, kuriais yra papuošti juostos personažai. Jau nekalbant apie dekoracijas ir interjero sprendimus, kurie taip pat keri akis vienu ar kitu atveju.
Be to, juosta papuošta yra dar ir labai šauniai prie rodomų scenų parinkta muzika, kurią sudarė ne tik keli originalūs skambesiai, bet ir tokios puikios dainos kaip Wild Belle „Rocksteady“, The Carter Family „East Virginia Blues“ ir Claude Debussy „Reverie“. Kameros darbas, garso ir vaizdo montažas taip pat aukštumoje, todėl techniškai šis filmas nesukelia jokio diskomforto peržiūros metu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Visas šios juostos šarmas arba pagrindinis siužetinės linijos variklis – tai aktorės Rosamund Pike vaidyba, kuri čia tiesiog fenomenali. Ne veltui ji buvo apdovanota „Auksiniu gaubliu“ už savo ryškų ir labai negatyvias emocijas sukeliančio personažo įkūnijimą. Vienas didžiulis malonumas buvo stebėti tai, ką jį pademonstravo mums. Tikiuosi, kad ir ateityje aktorė mus stebins ir malonins tokiais ryškiais ir įtikinamais personažais, dėl kurių charizmos galima bus išvežti net ir pačią vidutinę istoriją.
Jai talkinantys Peteris Dinklage‘as, Elza Gonzalez ir Chrisas Messina‘as irgi nenuvylė. Gal iš jų pusės ir nebuvo galima pamatyti tokio atsidavimo vaidmenims, bet visumoje, nei vienas iš jų nesukėlė jokio neįtikinamos vaidybos jausmo, dėl ko aišku irgi yra džiugu.
Verdiktas
„Nes jai labai rūpi“ – tiesiog fantastiškais aktoriniais Rosamund Pike sugebėjimais papuoštas lengvo turinio trileris, kurio labai aiškiai išdėstyta mintis apie šarlatanus ir visuomenės parazitus iš dalies prikausto dėmesį, tačiau visumoje, dėl savo itin agresyvios šiuolaikinės socialinės žinutės ir pakankamai blankios antros pasakojimo pusės, priverčia kažkiek nuobodžiauti ir tuo pačiu stebėtis ne itin logiškais kūrėjų sprendimais siužeto atžvilgiu.
