Apie ką mes čia…
Grįžęs iš puikios medaus mėnesio kelionės su savo išrinktąja Greta, Robertėlis patenka į nepavydėtiną situaciją – Lietuvoje yra paskelbiama antroji Covid-19 banga, todėl jis yra priverstas izoliuotis. Maža to, jo mylimoji Greta kažkur dingsta. Neturėdamas kitos išeities, Robertėlis nusprendžia pabėgti iš izoliacijos, kad rastų savo žmoną. Tačiau jis net nenutuokia, jog visai netrukus jam kelią pastos jos buvęs – gražuolis Mindaugas.
Kūrinio turinys
Iš karto prisipažinsiu – esu lietuviškų komedijų mazochistas, todėl žinodamas, kas čia per „šedevras“, vis vien ėjau jo žiūrėti. Ir taip, mano akys, ausys ir aišku smegenys kentėjo nuo to, kas buvo rodoma ekrane. Bet, iš kitos pusės, ėjau slapčia tikėdamas ir stebuklo, nes maža ką. Gal šįkart kūrėjams pavyko išspausti iš šios nuvalkiotos temos kažką įdomaus. Bet kaip sakoma – viltis durnių motina, todėl kaltinti galiu tik pats save.
Ir ne, aš neturiu nieko prieš juostos kūrėjus, kurie daro iš tokio pobūdžio kino neblogą verslą, nes jeigu yra paklausa, yra ir pasiūla. Tačiau man išties liūdna, kai į kino teatrus yra kišami projektai, kurie turėtų būti rodomi televizijoje, nes jų kokybė ženkliai nusileidžia kino teatrų standartams. Todėl mokėti tuos pačius pinigus už tokį filmą (o tiksliau kelis kartus ilgesnį serialo epizodą), kai tiek pat kainuoja apsilankymas mano jau paminėtame „Tenet“, yra išties neteisinga. Rodytų per kokį kanalą ir niekas nieko nesakytų, bet kai bandai prakišti į kinus tokio lygio darbą, nenuostabu, kad atsiras tie, kuriems bus pikta.
Bet, bala nematė. Pakalbėkime apie šios juostos privalumus ir minusus.
Tad didžiausiu filmo pliusu tampa jo trukmė – 75 minutės. Taip, perskaitėte teisingai – 75 minutės! Pagal pasaulyje įsigaliojusias kino teatrų taisykles, filmas, kurio trukmė nesiekia 80 minučių, neturi būti prileistas rodymui kino teatruose kaip pilno metro projektas ir už jį negalima imti tokių pat pinigų, kaip už juostas, kurios yra išties ilgos. Bet, žinote, čia man buvo didžiausia šio filmo kūrėjų dovana, nes neturėjau ilgai kankintis peržiūros metu. Visgi dar reikia sėdėti su kauke, kuri sunkiai praleidžia orą. Ir taip, tai viskas, ką gero gali pasiūlyti ši juosta.
O minusai... Jų čia pilna, todėl net nevardinsiu to, kas taip ir nepagerėjo nuo ankstesnių šios filmų serijos dalių. Jeigu matėte prieš tai buvusius filmus „Kristina“ ir „Robertėlis“, tai situacija čia yra identiška, o jeigu ne – tai sveikinu, esate laimingas žmogus. Paminėsiu tik kelis niuansus, kurie privertė peržiūros metu stebėtis šios juostos scenaristų talentu. Visgi sužaisti ties tuo, kuo yra gąsdinami antivakseriai, buvo mano nuomone taiklu, nes būtent tokia publika ir renkasi žiūrėti tokių filmų. Apie kokią publiką rašau? Nueikite į kokį „Facebook“, raskite straipsnį apie Covid-19 ir pamatysite komentarų skiltyje tuos „proto bokštus“, kurie galvoja, kad už Lietuvos ribų nieko nėra, Billas Gatesas nori su 5G sunaikinti žmoniją, o pasaulis yra plokščias.
Bet, atmetus jau išties įgrisusią Covid-19 temą, turime dar kai ką – banalią, milijoną kartų matytą ir visiškai nejaudinančią istoriją apie vyruką, kuris nori sugrąžinti savo mylimąją, o jam netikėtai kelią pastoja jos buvęs – išvaizdus ir vyriškas džentelmenas. Net animaciniuose filmuose toks siužetinis posūkis buvo įgyvendintas nežinia kiek kartų. Negi negalima buvo sugalvoti kažko įdomesnio ar originalesnio? Matyt, kad ne, nes kūrėjai aiškiai duoda suprasti, jog liaudis ir taip suvalgys jų sunkiai suvirškinamą produktą. Tiesa, keli juokeliai filme buvo neblogi. Bet čia jau jeigu žinai tam tikrą kontekstą, kad juos galėtum suprasti. Kitaip ir jie atrodys nekaip.
Apie personažus man net nesinori kalbėti, nes jie tiesiog nykūs ir tokie klišiniai, jog žiūrint filmą tik stebiesi, kaip buvo įmanoma taip neįdomiai ir netgi erzinančiai juos pateikti. O ką kalbėti apie dialogus, kuriais juostos veikėjai buvo papuošti. Jie tiesiog genialūs, jeigu aišku užkiši ausis ir jų negirdi.
Manau ties čia ir sustosiu, nes gaila man skirti šiam niekalui savo laiką, o ir Jums, mieli skaitytojai, nelinkiu švaistyti savo pinigų tokioms pramogoms. Jau geriau tuos pinigus paaukokite tiems, kuriems jų tikrai reikia. Padarysite bent gerą darbą.
Techninė juostos pusė
Iš vizualios pusės taip pat ne stebuklai. Kaip jau rašiau – šis filmas tai ilgesnė „Moterys meluoja geriau“ serija, kuri savo pateikimu ir atrodo kaip televizinio lygio projektas. Muzika, kameros darbas, garso ir vaizdo montažas – ne kino lygio, bet nesakau, kad ties tuo buvo labai bjauriai pasidarbuota. Manau, kad kūrybinė komanda tvarkingai atliko savo darbą ties techniniais sprendimais, bet, deja, ne kinuose reikia jį demonstruoti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kai jau manai, kad lietuviškas kinas tobulėja ir ekrane matai išties gerai vaidinančius ir ne teatrinę vaidybą demonstruojančius aktorius, mus pasitinka „Robertėlio“ komanda. Net žiūrėti yra sunku į taip nenatūraliai ekrane pasirodančius aktorius. Nusikeikčiau, bet pabūsiu kultūringas – Jums čia kas, teatras? Ne? Tai ir vaidinkite taip, kad kine būtų galima patikėti Jūsų įkūnytais personažais.
Žinoma, apart pagrindinių aktorių kaip Nerijaus Gadliausko su Justina Žiokaite-Butkiene, filme galima pamatyti ir naujokus – visus jau seniai užknisusį Vidą Bareikį, kuris atrodo yra visur, jog net bijai atidaryti šaldytuvą, nes gal jis su savo „Ežero dugne“ ten tupi, bei tarptautinę karjerą darantį Žilviną Tratą. Ir kas keisčiausia, jiedu filme buvo geriausiai pasirodžiusiais asmenimis. Kitų „aktorių“ net neminėsiu, nes kam?
Verdiktas
„Moterys meluoja geriau. Robertėlis: antroji banga“ – visiškai savo gvildenama istorija prastas, humoru neskanus, banaliai dėl milijoną kartų matytų situacijų pateiktas ir jokio išskirtinio cinkelio neturintis projektas, kuris dar ir atrodo kaip ilgas televizinio serialo epizodas, kurio kokybė visiškai neatitinka kino teatrų standartų.
