Apie ką mes čia…
Gyvenantis lyg vergas kaime bei nuolat skriaudžiamas žmonos Simos, Kęstas vieną dieną gauna elektroninį laišką, kuriame jis sužino apie dėdės iš JAV mirtį bei milžinišką penkių milijonų dolerių palikimą. Tačiau atvykęs pas notarą, Kęstas sužino, jog jis turi brolį Vincą, su kuriuo privalo įvykdyti kai kurias velionio paliktas užduotis. Jas įvykdę, vyrukai galės pretenduoti į dėdės turtą. Tačiau su dideliais turtais ateina ir milžiniškos problemos, su kuriomis jie visai netrukus susidurs.
Kūrinio turinys
Štai ir turime dar vieną naują lietuvišką komediją. Bet ne šiaip sau komediją, o vieno iš ryškiausių komedijos asų mūsų šalyje naują darbą. Asmeniškai labai mėgstu kelis šio režisieriaus filmus – „Trys milijonai eurų“ ir „Lietuviški svingeriai“. Na, o kiti tiesiog susižiūrėjo neblogai. Ir šis filmas yra būtent toks – jis dovanoja išties neprailgstančią, lengvą ir tiesiog smagią pramogą kino salėje. Kas, mano kuklia nuomone, yra puikus laimėjimas šiai pakankamai nuspėjamą siužetą gvildenančiai juostai.
O taip, suprasti, kaip baigsis šis filmas, tikrai lengva, bet ne tame jo esmė. Visos filme paliestos temos ar situacijos yra ganėtinai tikroviškai pristatytos, o komedinis pamatas tiesiog paryškino tų temų absurdiškumo lygį. Ir tai yra išties pagirtina, nes žiūrint šį filmą žiūrovas gali pamatyti iš šono save bei sutapatinti save su vienu ar kitu į siužetą įterptu veikėju. Na, o kalbėti apie siužetą per daug irgi negaliu, nes žinote, „spoilina“ tik visiški asilai. Tačiau prasitarsiu dėl vieno – filme nėra keiksmažodžių, ko aš nuoširdžiai nesitikėjau eidamas žiūrėti Tado Vidmanto komediją.
Kalbant apie veikėjus, tik trys iš jų man pasirodė verti dėmesio, o ir jų hiperbolizuotas perteikimas taip pat turėjo savotiško žavesio. Tad turime čia visišką kaimo pašlemėką Kęstą, kietą vaizduojantį miesčionį Vincą ir Kęsto žmoną Simoną. Ir nuoširdžiai manau, jog kiekvienas iš šių personažų puikiai atsiskleidė kaip skirtingos asmenybės, kurioms žiūrovas turėtų jausti taip pat skirtingas emocijas. Kęsto gaila, Vincas panašus į šiokį tokį klouną, o tarp jų atsidūrusi „kiaunė“ Sima tiesiog kelia šleikštulį savo poelgiais. O kaip jau rašiau, tokių žmonių kaip ši trijulė yra pilna, nes vien atsižvelgus į toksiškus Kęsto ir Simos santykius, kurių pilnos pakampės, galima susidaryti nuomonę, jog T. Vidmantas sėmėsi įkvėpimo iš kokios nors „TV pagalbos“. Tad pasijuokti tikrai čia yra iš ko, nes tokie veikėjai – tai idealus visuomenės, kurioje mes gyvename, atspindys.
Nedaugžodžiaudamas pasakysiu, kad išėjo tikrai smagi ir ne tokia monotonijoje paskendusi komedija, kaip spektaklio pavidalą turėjusi „Naktinė žvejyba“. Ji puikiai įvykdė neįpareigojančios kino pramogos funkciją. Na, ir lauksiu dabar tęsinio, kurį jau anonsavo šios pirmos dalies metu.
Techninė juostos pusė
Filmas iš techninės pusės neerzino. Tvarkingas vaizdo montažas, malonus akims operatoriaus darbas, miela ausiai muzika ir tiesiog kokybiškas meninis apipavidalinimas leido man akimirksniu pasinerti į šią istoriją. Tad sakyčiau, jog T. Vidmantas išlaikė savo firminį stilių, kokį jis mums buvo pateikęs tokiuose juostose kaip „Trys milijonai eurų“, „Pats sau milijonierius“ ar „Lietuviški svingeriai“. Sunku pasakyti, kodėl, bet jo filmai iš audiovizualinės perspektyvos man visuomet gerai susižiūri.
Aktorių kolektyvinis darbas
Čia jau yra šiek tiek sunku vertinti visumą, nes buvo tikrai šaunių momentų, o kai kur matėsi ganėtinai neįtikinami pasirodymai. Pagrindinė trijulė – Giedrius Savickas, Audrius Bružas ir Ineta Stasiulytė tapo viso šio filmo ramsčiu, todėl jiems ir keliauja didžiausi komplimentai. Kiekvieno iš jų vaidyba man sukėlė skirtingas emocijas – nuo gailesčio, žavesio iki neapykantos.
Tai tiek apie aktorius, nes kiti ekrane pasirodę žmonės buvo pakankamai blankūs, nespinduliavo jokia charizma ir tiesiog neišsiskyrė iš minios, lyg tai būtų elementarūs siužeto stumdymui skirti aktoriai.
Verdiktas
„Milijonieriaus palikimas“ – standartinė T. Vidmanto stiliumi pateikta situacijų komedija, kurios didžiausiu turtu tampa pagrindinis aktorių trio, visiškai jokių keiksmažodžių nebuvimas (kas labai keista) ir itin lengvai papasakota istorija.
Tad neprailgstančiai ir visiškai neįpareigojančiai pramogai šis naujas lietuviškas komedinis filmas tinka kuo puikiausiai. Ypač šiuo šventiniu laikotarpiu, kai tiesiog norisi nuo visko pailsinti smegenis.
