Pirmuoju šio kūrybinio proceso dalyviu tampa iš dramos „Žaviausio miesto karaliai“ pažįstamo režisieriaus darbas „Mėlynasis vabalas“. Tikėtina, kad nelabai esate girdėję apie šį superherojų, bet jo pirmasis pasirodymas komiksuose įvyko dar 1939 metais. Sunku patikėti, bet tai tiesa.
Apie ką mes čia…
Ką tik po koledžo baigimo sugrįžęs į gimtąjį Palmeros miestelį Džeimis Rejesas sužino, kad jo šeimą ištiko nemenkos problemos, todėl apie grandiozinius ateities planus jam kuriam laikui tenka pamiršti, nes artimieji yra žymiai svarbesni už asmeninius norus. Tačiau vieną dieną jo gyvenimas kardinaliai pasikeičia, kai jis susipažįsta su turtinga Džene Kord, kuri netrukus paprašo jo pasaugoti labai vertingą daiktą. Iš smalsumo Džeimis kartu su šeima patikrina, kas tai per daiktas ir... jis pavirsta į keistą, modifikuotą bei labai stiprų padarą. Vaikinas su giminaičiais patenka į nepavydėtinai mirtiną situaciją, iš kurios išbristi jam gali padėti tik naujai įgytos galios.
Kūrinio turinys
Eidamas žiūrėti šio filmo į kino teatrą visiškai nieko iš jo nesitikėjau, nes pats komiksinis personažas nelabai mane domino, o ir, tenka pripažinti, jog priklausančios tam tikrai komiksų visatai ekranizacijos nuvildavo arba nesuteikdavo tokio paties smagumo, kaip kažkada. Taip, „Blyksnis“ man padarė gerą įspūdį dėl nostalgijos Timo Burtono režisuotam „Betmanui“, bet tai irgi buvo vienas iš tų projektų, kurį pažiūrėjau ir po kelių dienų užmiršau. Be to, įdomiau man žiūrisi soliniai, išradingi ar N-16 cenzą turintys komiksiniai projektai, kurių irgi netrūksta, todėl žiūrėti tą patį per tą patį elementariai pabosta. Dėl ko skeptiškai žiūrėjau ir į „Mėlyną vabalą“. Tačiau filmas maloniai nustebino savo paprastumu, lengvumu ir kitoniškumu.
Galiu pasakyti, kad tai yra savotiškas kokteilis iš tokių žinomų „Marvel“ komiksinių herojų nuotykių, kaip pirmasis 2008 metais pasirodęs „Geležinis žmogus“, „Venomas“ ir „Skruzdėliukas“. Tad nauja „DC“ visata dabar turi savo beveik identišką mano paminėtiems hitams pasakojimą, kuris nuoširdžiai veikia kaip pramoga ir kaip smagiai nuteikiantis komiksinis reginys.
Ir nors filme daug veiksmo, kuris susidėjo iš susišaudymų, kietų herojų susidūrimų ir gaudynių, jame netrūko geros gyvenimiškos bei jaudinančiai pristatytos šeimyninės dramos su itin taikliai įtrauktais humoristiniais elementais. Tad vienu metu galima smagiai pasijuokti iš dialogų, o kitu – susigraudinti dėl ekrane pateiktos neteisybės. Svarbiausia, jog pati šeimos svarbos mintis yra žymiai įtikinamiau bei įdomiau parteikta, nei bet kuriame „Greitų ir įsiutusių“ filme. Paradoksas, ne kitaip.
Kalbant apie personažus, galiu pasakyti, kad daugelis iš jų man labai patiko, nes jie buvo pristatyti ne įkyriai, o įdomiai. Svarbu dar ir tai, kad man nuoširdžiai norėjosi sirgti dėl visos Rejesų šeimos, kuri mane sužavėjo skirtingais aspektais. Ypač šauniai pasirodė dėdė Rudis ir močiutė. Jie pavogdavo beveik visas scenas savo juokingais išsišokimais, dėl to filmas įgavo savotiško lengvumo. O pagrindinis veikėjas Džeimis aka Mėlynasis vabalas taip pat spinduliavo charizma, todėl pamėgau šį veikėją ir norėčiau pamatyti kitus jo nuotykius. Blogiečiai klišiniai ir ne itin patrauklūs kaip personažai, nes tokių mes matėme ne vieną, bet visgi leitenantas Karapaksas finaliniame savo pasirodyme pakeitė mano neutralią nuomonę apie jį, dėl ko, žinoma, dėkoju scenaristams. Jiems pavyko pateikti gana netikėtą su juo susijusį siužetinį sprendimą.
Nenuobodus, juokingas, dramatiškas ir tiesiog labai žiūroviškas komiksinis filmas. Nepabėkite prasidėjus titrams, nes jūsų lauks dar dvi scenos. Paskutinę galima praleisti, nes ji visiškai nereikšminga.
Techninė juostos pusė
Filmas kainavo vos 125 milijonus dolerių, kas komiksų ekranizacijoms šiais laikais yra be galo mažas biudžetas, bet jis, mano nuomone, buvo kuo puikiausiai išnaudotas. Efektai kai kur rėžė akis, bet tai buvo vos keli CGI epizodai. Visur kitur viskas atrodė sklandžiai bei įtikinamai. Patiko ir pats herojų dizainas, o aplinka, kurioje vyko veiksmas, sužavėjo tam tikrais meniniais sprendimais. Trumpai kalbant, su meniniu apipavidalinimu šiame filme viskas tvarkoje.
Garso takelis – milžiniškas juostos pliusas. Čia skambėjo tiek gerų ir nostalgiškų dainų, pradedant Motley Crue „Kickstart My Heart“ ir užbaigiant Cypress Hill „I Ain’t Goin’ Out Like That“. Taip pat veiksmo scenos nebūtų tokios efektingos, jeigu ne judrus bei įtampą sukeliantis kameros darbas ir puikiai pateiktas montažas. Garso montažas juostoje irgi galingas, tai tiesiog negali nedžiuginti.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindinį vaidmenį filme „NETFLIX“ hito „Kobra Kai“ žvaigždė Xolo‘as Mariduenas, kuriam pavyko ne tik puikiai suvaidinti jam patikėtą personažą, bet ir kartu papirkti savo charizma. Talentingas vaikis.
Taip pat filme labai ryškiais pasirodymais pasižymėjo George‘as Lopezas, Belissa Escobedo, Adriana Barazza ir Raoulis Maxas Trujillo‘as. Visi jie įnešė į šį filmą kažką savito ir išskirtinio.
Na, o likę aktoriai, tokie kaip Susan Sarandon, Damianas Alcazaras, Bruna Marquezine, Harve‘is Guillenas ir Becky G buvo, vaidino, bet kažko ypatingo taip ir neparodė.
Verdiktas
„Mėlynasis vabalas“ – stebinančiai smagus dėl nenuvalkioto humoro, lengvas savo pateikimu, dramatiškų siužeto elementų kupinas, neprailgstančio veiksmo perpildytas naujas „DC“ kino visatos skyrius, kuris, nors ir atrodo kukliau nei kiti šios serijos projektai, bet savo paprastumu bei nuoširdumu lenkia daugelį iš jų.
