Apie ką mes čia…
Nusprendusi atšaukti vestuves ir netekėti už savo išrinktojo, moteris net nenujautė, kas jos netrukus lauks. Pažemintas ir norėdamas jai atkeršyti, jaunikis kartu su septyniais pabroliais užkurs jai tokią pirtį, jog neturėdama kito pasirinkimo, ji privalės žiauriaisiais metodais kovoti dėl savo gyvybės.
Kūrinio turinys
Filmo istorija yra paprasta kaip dukart du, todėl galiu iš karto pasakyti, jog nieko naujo siužete nepamatysite, nes tokio pobūdžio pasakojimų yra sukurta išties nemažai. Gaila tik vieno, jog dauguma iš jų atrodo labai prastai. Tačiau šiuo atveju kūrėjai nusprendė pergudrauti žiūrovus ir pristatė ne šiaip išlikimo temos istoriją, o visiškai patrakusį „šiukšlių“ (angl. „trash“) tipo filmams būdingą reginį. Ir tai iš dalies pasiteisino, todėl mes matome tokį biudžetinį 2019 metų kino hito „Slėpynės“ variantą.
Man patiko priešiškai nusiteikę veikėjai. Dalis iš jų visiški bukagalviai, kurie ir prašosi, kad su jais būtų susidorota, o kiti tokie niekšai, jog dar labiau norisi pamatyti, kaip juos nubaus siautėjanti nuotaka. Pati nuotaka pateikta remiantis visais feministiniais stereotipais, bet visiškai neįkyriai, o ganėtinai adekvačiu būdu. Tad trumpai tariant, filmo kūrėjai sukūrė puikius personažus, nors ir ne visi iš jų atsiskleidė kaip asmenybėms.
Veiksmo filme daug, kruvinų susirėmimų irgi ne ką mažiau, o ir beveik į vieną konkrečią erdvę perkelta siužetinė linija sukuria labai gyvą, bei tuo pačiu baugią atmosferą. Dėl to ekrane jaučiama jokio dirbtinumo neturinti įtampa.
Tad jeigu jums patinka filmai, kuriuose vienas žmogus turi gintis nuo gaujos priešų, norinčių iš jo padaryti faršą, šis naujas režisieriaus Timothy Woodwardo jaunesniojo kino projektas gali suteikti tokią pramogą. Tačiau, kaip jau pabrėžiau, turite mėgti „šiukšlių“ tipo filmus, nes kitaip galite stipriai nusivilti savotiškai atrodančia „pigiena“ ekrane.
Techninė juostos pusė
Tokio pobūdžio filmai kaip šis, visuomet gali pasigirti nestandartiniais, hiperbolizuotas ir netikroviškais techniniais elementais, todėl rimtai žiūrėti į juos nereikia. Tik šiuo atveju, sakyčiau, kad visuma atrodė ganėtinai gerai. Taip, produkcijos dizainas su meniniu apipavidalinimu turėjo nemažai „šiukšlių“ tipo kinui būdingų niuansų, bet, pavyzdžiui, kameros darbas, vaizdo montažas ir garso takelis nuteikė išties smagiam reginiui. Na, o dekoracijos, grimas ir kostiumai dar ir paryškino šios makabriškos juostos vizualius pliusus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kaip nekeista, bet šioje juostoje matome ir kelis ganėtinai žinomus veidus. Na, o iš jų visų labiausiai išsiskyrė trys aktoriai – Jasonas Patrickas, kurį galėjome pamatyti antroje „Greičio“ dalyje ir kultinės dramos „Pragaro virtuvės vaikėzai“, 2008 metų filmo „Niekada nepasiduok“ žvaigždę Camą Gigandetą ir dažną B kategorijos filmų viešnią Natalie Burn.
Ir galėčiau pasakyti, kad ekrane tarp jų buvo galima pajusti savotiškai patrauklią chemiją, dėl toman buvo taip nesunku patikėti jų įkūnytais veikėjais.
Verdiktas
„Kol mirtis mus išskirs“ – pakankamai brutalus ir atviras taip vadinamo „šiukšlių“ tipo veiksmo trileris, kuris žanro prasme neparodo nieko nauja, tik matoma ekrane gvildenama išlikimo tema. Tačiau dėl perteiktos įtampos, nenuobodžiai vystomo siužeto ir tvarkingos techninės dalies tai yra geras filmas, skirtas vieno karto peržiūrai.
