Apie ką mes čia…
Talentinga mutantė Džinė Grei niekada negalėjo pagalvoti, kad jos kūne slypi tiek daug blogio, galinčio sunaikinti planetą. Ir tas blogis gal dar slypėtų, jeigu ne vienas nelaimingas atsitikimas, pažadinęs jį ir slaptas Džinės galias. Nuo šiol ji jau nebe ta kukli profesoriaus Čarlso Ksaviero mokinė, o visai kitas padaras, vadinantis save Feniksu. Niekada su tokia galia nesusidūrę Iksmenai suvokia, jog jų, kaip ir viso pasaulio likimas, pakibo ant plauko.
Kūrinio turinys
Šiais metais jau net tris kartus turėjome puikią progą pasinerti į komiksais paremtus pasaulius filmuose „Kapitonė Marvel“, „Šazamas“ ir „Keršytojai: Pabaiga“. Suprantama, kad lyg ir turėtume būti prisisotinę tokio pobūdžio projektais, bet akivaizdu, jog Holivudas galvoja kitaip. Būtent todėl pristato dar vieną premjerą. Šįkart dėmesio centre atsidūrė ilgiausiai gyvuojanti komiksinė istorija „Iksmenai“, kurią dar 2000 metais pradėjo režisierius Bryanas Singeris.
Per tiek metų kino ekranus pasiekė net vienuolika filmų, nors ir ne visų jų istorijos buvo glaudžiai susietos. „Tamsiojo Fenikso“ pasakojimas, kuris buvo suplanuotas 2018 metų lapkričiui, o vėliau 2019 metų pavasariui, priklauso savotiškam 2011 metų perkrovimui „Pirmoji klasė“, kurios epicentre atsidūrė jaunieji mutantai.
Todėl norint įsigilinti į naująjį filmą, Jums tereikia prieš tai pasižiūrėti tokias juostas kaip „Pirmoji klasė“, „Praėjusios ateities dienos“ ir „Apokalipsė“. Tą padarę galėsite su malonumu stebėti naujus, o, tiksliau, jau greičiausiai paskutinius šių mutantų nuotykius. Dabar, kai studija „20th Century Fox“ priklauso „Walt Disney“, nežinia, kada mes išvysime naują „Iksmenų“ filmą. Bet ne apie tai eina kalba.
Naujasis filmas mums dovanoja jau vieną kartą matytą, bet nelabai kokybiškai įgyvendintą pasakojimą apie Džinę Grei ir jos virtimą į Feniksą. Todėl, jeigu galėčiau lyginti su 2006 metais pasirodžiusia juosta, šis Simono Kinbergo darbas yra dviem galvom aukščiau už aną parodiją.
Iš kol kas pasirodžiusių naujos serijos filmų man labiausiai patiko „Praėjusios ateities dienos“, todėl iš karto sakau, kad „Tamsusis Feniksas“ nėra geriausias serijos filmas. Bet ir ne blogiausias. Prasčiausiu galima būtų įvardinti „Apokalipsę“, kuris, beje, nebuvo blogas, tik kad ne toks emocionaliai vaizdingas ir epiškas, kaip naujasis filmas.
Veiksmo čia yra labai daug ir jis įvairus. Kai kurios scenos kartojasi, bet argi mes galime pykti ant filmo kūrėjų, kurie naudoja jau išmėgintą receptą, kad mes, kino salėje sėdintys žiūrovai, gautume kuo įmanoma daugiau smagesnių akimirkų? Dėl to nereikia pykti, nes jau geriau kokybiškas pasikartojimas, nei bet kaip atrodanti kvailo scenaristo fantazija.
Veiksmą čia sudaro įvairios gaudynės, susidūrimai su protu nesuvokiamomis galiomis ir, aišku, dvikovos, suteikusios nostalgijos jausmą, prisimenant pirmąjį, dar 2000 metais pasirodžiusį, filmą. Neatskleisiu, kur tai įvyko, bet vienas tos serijos pagerbimas buvo išties simbolinis žingsnis atsisveikinant su „Iksmenais“, perduodant juos į peliuko Mikio rankas.
Be abejo, be fantastinių elementų ir judriai vystomo siužeto, filme buvo susitelkta ir į personažus. Kai kurie iš jų evoliucionavo ir tapo brandesni, kai kurie pasirinko kitokį kelią. Tačiau nei vienas iš jų nestovėjo vietoje ir visi galėjo pasiūlyti ką nors naujo. Keli nauji personažai irgi sugebėjo per trumpą laiką pelnyti simpatijas, nes tai buvo motyvuoti ir savo tikslus puikiai atskleidę personažai. Bet nieko čia nuostabaus, nes komiksų apie „Iksmenus“ yra tikrai daug, o kūrėjai turėjo laiko pastudijuoti vieno ar kito personažo mutaciją ir jo gyvenimo tikslą.
Apibendrinant, viskas filme buvo išvystyta maksimaliai gerai, nors, tiesą sakant, juostos siužetas neturėjo tokios išskirtinės istorijos, kaip „Praėjusios ateities dienos“. O gaila, nes „Tamsiojo fenikso“ serijos komiksai yra išties įdomūs ir galintys pasigirti kai kuriais išskirtiniais siužetiniais vingiais.
Bet bala nematė. Tai dar vienas geras ir smagią pramogą kine suteikiantis „Iksmenų“ serijos filmas. Kaip vasaros blokbasteris, „Tamsusis Feniksas“ savo vaidmenį atliko nepriekaištingai.
Techninė juostos pusė
Prikibti dėl specialiųjų efektų tikrai negalėčiau, nes tiek ankstesnės „Iksmenų“ dalys, tiek ir šis filmas sugeba pademonstruoti malonius akims vaizdus. Be gero CGI, filmas taip pat pradžiugina kitais dėmesio vertais elementais. Tai grimas, kostiumai, šukuosenos ir, aišku, dekoracijos, paverčiančios tam tikrus epizodus į „geekams“ skirtą malonumo oazę.
Juosta gali pasigirti efektingais veiksmo epizodais, kurie nebūtų tokie geri, jei ne „Oskarą“ pelniusio filmo operatoriaus Mauro Fiore darbas. Taip pat didžiausi komplimentai ir kompozitoriui Hansui Zimmeriui, kuriam eilinį kartą pavyko sukurti labai epišką garso takelį.
Iš kitų techninės dalies aspektų, filmas gali pasigirti geru vaizdo montažu, neleidusiu užsitęsti nei vienai scenai. Istorija čia vystoma žvaliai, dėl ko kino seanso metu nėra noro patikrinti laikrodį, kada filmas baigsis. Garso montažas taip pat puikus, kaip ir beveik kiekviename tokio pobūdžio blokbasteryje.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žiūrėdamas įvairiausius komiksais paremtus filmus visuomet stebėjausi, jog tokio pramoginio tipo projektuose dažnai pasirodo labai žymūs, talentingi ir prestižinius kino apdovanojimus pelnę aktoriai. Ne išimtis ir „Iksmenų“ frančizė, kurią kadaise savo dalyvavimu papuošė tokie garsūs aktoriai kaip Halle Berry, Hughas Jackmanas, Patrickas Stewartas bei Ianas McKellenas.
Naujasis frančizės etapas taip pat pritraukė ne ką mažiau puikius aktorius. Apie jau seniai dalyvaujančius šioje serijoje veidus kaip Jamesas McAvou‘us, Jennifer Lawrence, Michaelas Fassbenderis, Nicholasas Houltas ar Evanas Petersas nekalbėsiu, nes jie visi atliko savo vaidmenis taip pat, kaip ir anksčiau. Priekaištų jiems tikrai neturiu. Iš kitos pusės, šis filmas priklausė dviem žavioms damoms, į kurias ir buvo sutelktas visas dėmesys.
Aktorė Sophie Turner, kurią mes labiausiai atpažįstame iš kultinio serialo „Sostų karai“, šičia man pasirodė pernelyg sukaustyta. Buvo sunku patikėti jos emocijomis, nors matėsi, kad ji stengėsi kuo įmanoma dramatiškiau perteikti savo vaidinamą Džinę. Bet, deja, jai nepavyko perspjauti Famke Janssen, kuri 2006 metais taip pat vaidino į blogąją pusę perėjusią rudaplaukę mutantę Džinę.
Užtat kas išties pradžiugino, tai aktorė Jessica Chastain ir jos vaidinama blogietė. Įtikinamai grėsmingas personažas, kuris karts nuo karto užtemdydavo net ir pačius žymiausius mutantus ekrane. Vien dėl jos su malonumu pasižiūrėčiau filmą antrą kartą.
Galų gale, aktoriai tikrai pasistengė kuo įmanoma geriau pristatyti savo personažus, nes akivaizdu, jog tai buvo jų paskutinis kartas įsikūnijant į „Marvel“ komiksais paremtus herojus. Dabar „Iksmenai“ priklauso kompanijai „Walt Disney“, kuri, gali būti, netolimoje ateityje pristatys visai kitokią aktorių komandą.
Verdiktas
„Iksmenai: Tamsus Feniksas“ – efektingai ir niūriai užbaigta beveik du dešimtmečius vystoma „Marvel“ komiksais paremta kino serija. Filmas, kaip ir ankstesnės „Iksmenų“ dalys, gali pasigirti puikiu aktorių kolektyvu, šablonine, bet pakankamai gerai išvystyta istorija, puikiais specialiaisiais efektais ir neužtęstu veiksmu, leidžiančiu patirti išties kokybišką pramogą kino salėje.
Filmo anonsas:
