Šįkart už filmo vairo atsistojo net trys ilgamečiai „Illumination“ studijos animatoriai – Ericas Guillonas, Pierre Coffinas ir Kyle‘as Balda, žadėdami ne tik originalų pasakojimą, bet ir rimtus pokyčius, atsižvelgus į visas padarytas klaidas šalutiniame geltoniems ir labai charizmatiškiems nenaudėliams skirtame filme „Pakalikai“.
Apie ką mes čia...
Parėjęs į gėrio pusę, Gru nesnaudžia. Jis, kartu su savo žmona Liuse, vykdo įvairiausias užduotis, kurias patiki vyriausybei priklausanti slaptoji tarnyba. Tačiau jis net nenutuokia, jog greitu metu jam, jo mylimai moteriai, vaikams ir mažiems pakalikams teks susidurti su pačiu aršiausiu jo priešu – sociopatu Baltazaru.
Kūrinio turinys
Po to, kai abi kuklaus biudžeto „Bjaurusiojo Aš“ dalys tapo finansiškai sėkmingos, studija „Illumination“ pajuto sėkmės skonį ir 2015 metais nepabijojo imtis šalutinio projekto, susijusio su šia kino visata, ir pristatyti filmo, skirto geltoniems Gru pakalikams. Juosta iš karto tapo dideliu hitu, pasaulyje užsidirbdama virš milijardo dolerių. Ir tai nenuostabu, nes pakalikus myli visi – tiek maži, tiek dideli. Tačiau nors ir kaip gerai filmas rinko pinigus, jis savo kokybe labai nusileido pirmiems originaliems projektams, kuriuose buvo galima pajusti kino kūrėjų užsidegimą ne vien pasipelnyti, bet ir pristatyti įsimintinas istorijas, turinčias stiprius pamokslus apie šeimos vertybes ir meilę. Todėl „Pakalikai“ buvo šaltai priimti kino kritikų ir netgi pačių žiūrovų, kuriems mielų geltonų padarėlių išdaigos jau pabodo dar neįpusėjus filmui.
Žinoma, kino studijos vadovai atkreipė į tai dėmesį, todėl „Bjauriojo Aš 3“ premjera buvo nukelta į 2017 metus tam, kad be jokio skubėjimo būtų parašytas dėmesio vertas scenarijus. O tuo tarpu, kol scenaristų grupė plušėjo prie trečiosios 2010 metais prasidėjusios frančizės dalies, buvo išleisti du netgi labai sėkmingi filmai – „Slaptas augintinių gyvenimas“ ir „Dainuok“. Todėl galima teigti, jog studija ne tik laimėjo, suteikdama žiūrovams įvairovės su naujais kino herojais, bet ir turėjo pakankamai laiko apgalvoti visas smulkmenas, susijusias su Gru sugrįžimu į kino teatrus. Ir galima drąsiai teigti, jog buvo išties pasimokyta iš „Pakalikų“ klaidų.
Naujojo filmo siužetas nėra ypatingai naujas, nes viskas yra sudėliota pagal klasikinį frančizių modelį – herojus tampa didvyriu, vėliau jis sutinka savo meilę ir galiausiai arba jis susilaukia vaikų, arba sužino, jog kažkur gyvena jo nematytas giminaitis. Prisiminkime „Rio“ ar „Kaip prisijaukinti slibiną“. Viskas identiškai, tik su mažyčiais pakeitimais. Bet tai neerzina, netgi atvirkščiai – tai tampa svarbiausiu šio filmo koziriu, nes žiūrovai ne tik sužino naujų faktų apie pagrindinį herojų, bet ir atsiradus naujam personažui, pamato visiškai kitokią herojaus pusę, kuri ankstesniuose filmuose buvo užmigusi žiemos miegu.
Taigi, kaip jau minėjau, pagrindiniu šio pasakojimo veikėju tampa Gru ir jo visiškai atvirkštinė kopija, brolis dvynys Dru. Abu jie sukelia simpatiją, nes, nors ir kokie būtų skirtingi, jie papildo vienas kitą, o tai ir yra svarbiausia šios juostos siužeto vystyme. Juokingi, šelmiški, atsipalaidavę ir netgi mokantys vienas kitą gerai suerzinti, Gru ir Dru spinduliuoja reikiama chemija, kad žiūrovas liktų patenkintas pamatytais vaizdais.
Kiti veikėjai kaip Agnė, Edita ir Margo niekuo neišsiskyrė. Jos buvo tokios pačios, kokias mes jas matėme ankstesniuose filmuose. Tačiau nesižavėti Agnės meilumu ir jos noru surasti vienaragį tiesiog neįmanoma. Nuostabus personažas. Taip pat ir Gru žmona Liusė visai neblogai užpildė vyro daromas spragas vaikų auklėjime. Šiuo atveju neblogą akmenį į savo daržą gavo „supermamytės“, kurios savo atžaloms leidžia pernelyg daug.
Pagrindinis filmo blogietis Baltazaras tryško energija, kuria kadaise pirmame filme pasižymėdavo pats Gru. Baltazaras išties smagus, šmaikštus ir netgi žavus herojus, kuris labai taikliai pavaizdavo vieną Holivudo momentą – devintojo praeito amžiaus dešimtmečio vaikų žvaigždžių iškilimą ir nuopuolį. Kaip pavyzdį, kurį dalinai ir parodijavo šis herojus, galima paimti kadaise itin populiarų Corey Feldmaną, kurio karjera pasibaigė taip greitai, kaip ir prasidėjo, o jis pats privalėjo pasitraukti į B kategorijos filmus ir televizinius projektus.
Kalbant dar apie veikėjus, būtų nuodėmė nepaminėti pakalikų. Jie čia buvo ir vietoje, ir laiku, o ir jų juokeliai labai taikliai papildė reikiamus momentus, kad būtų galima gerai pasijuokti ne vien iš kuriozinių situacijų, bet ir iš jų beprotybių. Ir būtent jie kaip antraplaniai herojai žavi labiausiai, o ne kaip pilnametražio filmo personažai, kurių juokeliai tapdavo beprasmiški ir tiesiog nuvalkiotai neskanūs jau po kelių dešimčių minučių nuo filmo pradžios.
Su humoru viskas tvarkoje, nes būtent jį kūrėjai naudojo kaip pagrindą herojų ir personažų situacijose. Ir čia viskas be priekaištų. Ir taip, ne vien situacijos ar pakalikų linksmybės sukeldavo juoko, bet ir smagūs personažų dialogai apie viską, bet kartu ir apie nieką. Tiesa, dialoguose slypėjo ne vien humoras, bet ir visai neblogą potekstę turintys pamokslai, skirti iškelti į viršų šeimos svarbą ir motinos vaidmenį šeimoje. Ir tai yra miela bei labai žavu, ypač todėl, jog filmą žiūrės patys mažiausi žiūrovai, kuriems tėvai tampa visu pasauliu.
Pasibaigus filmui, kuris akivaizdžiai nuteikia tęsiniui, galiu pasakyti, jog filmas savo originalumu šiek tiek nusileidžia pirmiems dviems filmams, tačiau jis žiūrisi labai pozityviai ir lengvai. Laikas visiškai neprailgsta, o tai irgi yra svarbu gerai pramogai kino teatre.
Techninė juostos pusė
Animacijos lygis nepakito nuo pirmojo filmo, tačiau tai nėra blogai, nes vizualiai viskas išlaikyta ta pačia forma, kokia mes ir pamilome „Bjauriojo Aš“ filmus. Detalės išlaikytos, personažai labai šarmingi, aplinka marga, o ko daugiau ir reikia gerai pramogai bežiūrint animacinį filmą vasaros kino sezone? Ai, taip. Reikalinga trimatė erdvė. Ir ji yra. Ji gera ir ji dar labiau mus nukelia į „Illumination“ studijos sukurtą pasaulį.
Kitu varikliu tampa muzikinė palyda, kurios garso takelis vienas geriausių visoje šioje frančizėje. Vien išgirtus kultinę Michaelo Jacksono dainą „Bad“ pasidaro taip malonu, jog girdėdamas ją kaifuoji kartu su pagrindiniu filmo blogiečiu Baltazaru. Taip pat filme skamba grupės A-Ha daina „Take on Me“, Backstreet Boys hitas „ I Want it That Way“ ir net Madonnos „Into the Groove“.
Operatoriaus darbas, montažas ir garso montažas kokybiškai atlikti. Vaizdas buvo labai malonus akims, o ir ausys negalėjo skųstis nuo blogai suderinto garso.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vienintelis šio filmo dalykas, kuris mane asmeniškai nuvylė – lietuviškas įgarsinimas. Norint pajusti filmo šarmą, visuomet reikia žiūrėti originalo kalba.
Pats dubliažas man buvo priimtinas, neerzino, viskas buvo atlikta kokybiškai, netgi kai kurie momentai buvo pritaikyti mūsų rinkoms žiūrovams. Bet, kaip bebūtų gaila, visgi labai norėjosi išgirsti Steve‘ą Carrelį, Kristin Wiig ir tuo labiau Trey‘ų Parkerį.
Verdiktas
„Bjaurusis Aš 3“ – pozityvumu trykštantis ir visiškai neprailgstantis, kino salės vertas vasariškas animacinis filmukas, kurio metu atskleidžiamos ne vien svarbios pagrindinių juostos personažų praeities paslaptys, bet ir įvyksta pažintis su naujais, ne ką mažiau smagiais herojais, kuriuos kartas nuo karto užgožia vėl šarmo kupini geltonieji pakalikai, fone skambant žymiems muzikiniams kūriniams kaip „Bad“ ar „Take on Me“.
