O ar ši nauja juosta prilygsta tokiems hitams kaip „Bohemijos rapsodija“, „Rocketman“, „Pagarba“, „Rėjus“, „Tiesiai iš Komptono“ ar „Kontrolė“? Atsakymas netrukus.

Apie ką mes čia…

Užaugusi Londono Kamdeno rajone, Amy visuomet troško pripažinimo, tad po ilgų bandymų ir įdėtų pastangų, ją pagaliau pastebėjo ir jos kaip dainininkės talentas pagaliau buvo įvertintas. Tačiau asmeniniame gyvenime Amy lydėjo įvairūs nuopuoliai, po vieno iš kurių ji nusprendė įrašyti albumą, pakeitusį XXI amžiaus soul muziką.

Kūrinio turinys

Apie Amy Winehouse gyvenimo tragediją, darbo specifiką ir, aišku, viso to užkulisius, yra sukurtos kelios puikios dokumentikos kaip „Amy Winehouse: Back to Black“, „Grąžinkit Eimę“ ir „Oskarą“ pelniusi juosta „Eimė“, tad nieko naujo šiame plane sukurti neįmanoma. Dėl ko šis mano aptariamas Sam Taylor-Johnson surežisuotas projektas atrodo taip šabloniškai, lyg žiūrėtum bet kokį kitą biografiniais motyvais paremtą filmą bei kartu dokumentinių juostų bruožus turintį draminį kokteilį.

Tačiau tenka pripažinti, jog nors filmas ir atrodo pernelyg šabloniškai, jis sugeba įtraukti į rodomą veiksmą išties kokybiškai įterptais į siužetą biografiniais A. Winehousse gyvenimo elementais, be kurių filmo dramaturgija nebūtų tokia įtikinama. Tik gaila, jog tokių momentų visame filme nėra tiek daug, nes kūrėjai bandė iš labiau pozityvios perspektyvos pateikti tam tikrą Amy gyvenimo etapą ir jos darbą prie žymaus „Back to Black“ albumo, nepaisant to, jog pati dainininkė turėjo žymiai šiurpesnius epizodus savo gyvenime.

Na, bet kaip vienas žmogus man kažkada pasakė apie filmą „Bohemijos rapsodija“, kuriame tam tikrais atvejais buvo išdarkyti ar sušvelninti faktai apie grupę „Queen“ dėl stipresnio dramaturginio efekto, jog žiūrint biografinius vaidybinius filmus, žmonės dažniausiai nori gauti tam tikrą legendą apie vieną ar kitą atlikėją, o ne jo tamsios gyvenimo pusės aspektus. Tad jeigu taip kalbėti apie „Back to Black“ filmą, mes tokią švelnią, nulaižytą ir tiesiog iš dalies įkvepiančią legendą gauname. Filmas neprailgsta ir leidžia pamatyti A. Winehouse jos karjeros viršūnėje.

Personažams filme jaučiau dvejopus jausmus, nes kas bent jau kažkiek domėjosi A. Winehouse asmeniniu gyvenimu, žino, kokiomis ne itin teigiamomis asmenybėmis buvo jos tėvas su vyru. Tad su jais, mano kuklia nuomone, juostoje buvo pasielgta per daug gražiai, o va pačios atlikėjos portretas buvo pristatytas kuo puikiausiai. Buvo neįmanoma nepatikėti jos atsidavimu muzikai ir pačiam gyvenimui.

Ir kaip jau rašiau, filmas neprailgsta dėl konkretaus ir žvaliai perteikto siužeto, kuris neleidžia nuobodžiauti nei vienai akimirkai. Ironiška, bet taip jau yra su tais ne visai dokumentinę tiesą transliuojančiais per ekraną filmais, kurie sužavi savo patraukliai pristatyta drama.

Techninė juostos pusė

Muzika čia aišku nuostabi. Neveltui buvo pasirinktas tas laikotarpis, kuriame Amy įrašinėjo savo šedevrą „Back to Black“, nes būtent iš jo ir skamba daugiausiai dainų filmo metu. Operatoriaus darbas irgi įtakingas, nes kiekviena scena pasižymi kruopštumu pačiam kadrui ir smulkiausioms jo detalėms. Vaizdo montažas tvarkingas, o meninis apipavidalinimas dėka grimo, šukuosenų ir, aišku, dekoracijų neturėtų nuvilti autentikos ieškančių žiūrovų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kai pirmą kartą išgirdau, kad pagrindiniam vaidmeniui buvo pasirinkta Marisa Abela, turėjau šiek tiek abejonių, bet kai tik buvo paleistas pirmasis šios juostos anonsas, pakeičiau nuomonę. Žinote, su ja pasilikau ir po filmo, nes ji tiesiog pasakiškai įkūnijo A. Winehouse portretą, dėl ko aš peržiūros metu tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo jos įtikinamo pasirodymo.

Antrame plane turime dar kelis be galo gerus aktorius kaip Eddie Marsanas su Jacku O‘Conneliu, kurie dažnai šmėžuoja britų filmuose ir serialuose. Be jų neblogus vaidmenis atliko Lesley Manville, Samas Buchananas ir Juliet Cowan.

Verdiktas

„Back to Black“ – smarkiai tam tikrais momentais persaldintas ir per daug siužetiškai nulaižytas, bet tuo pačiu labai įtraukiantis ir puikiai suvaidintas biografiniais motyvais paremtas draminis pasakojimas apie A. Winehouse ir jos įnirtingą darbą įrašant vieną žymiausių XXI amžiaus albumų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją