Na, o kas iš to gavosi? Į šį klausimą atsakysiu šiek tiek vėliau, nes filmo reklaminė kampanija neblogai apgauna dėl vieno konkretaus aspekto, kuris galimai nesužavės į kiną susirinkusių žmonių.
Apie ką mes čia…
Itin populiarių šnipų temą gvildenančių romanų apie agento Argailo nuotykius rašytoja Elė Konvėja vieną dieną papuola į labai rimtus nemalonumus. Pasirodo, jog jos naujo romano siužetas netikėtai atspindi vienos slaptos šnipų organizacijos veiksmus. Toks sutapimas, aišku, negalėjo nelikti nepastebėtas, todėl Elė akimirksniu tampa agentų taikiniu. Ir visai netikėtai jai į pagalbą ateina paslaptingas Aidanas, be kurio įsikišimo ji neišgyventų nei vienos minutės.
Kūrinio turinys
Po 2021 metais patirto finansinio fiasko su „Kingsman“ kino serijos priešistore „King‘s Man: Pradžia“, režisierius Matthew Vaughnas nusprendė padirbėti prie visai kitokio projekto, kuris, kaip bebūtų keista, turi nemažai panašumų su mano paminėta franšize. Bent jau aš tą pastebėjau pamatęs pirmąjį „Argailo“ anonsą. Kartu pastebėjau ir tai, kad pernelyg didelio originalumo šioje naujoje istorijoje irgi nereikėjo laukti, nes visai neseniai mus pasiekė vos ne identišką koncepciją turintis hitas „Prarastas miestas“ su Sandra Bullock ir Channingu Tatumu priešaky.
Ir žinote, ką? Buvau teisus. Tai pakankamai nuspėjama, matyta ir tiesiog eilinei lengvai pramogai skirta juosta, kurią gelbėja firminis režisieriaus Matthew Vaughno stilius. O tiksliau, jo vizija kuriant chuliganiško pobūdžio veiksmo prifarširuotą komediją su trilerio prieskoniu. Toks „Kingsman“, tik prastesnis, nes stokojantis elementaraus šarmo ir žvėriško brutalumo.
Tiesa, nors filmas nepasižymi kokiais nors originaliais siužetiniais sprendimais, bet vienu ar kitu momentu jis netgi dėl savo nuspėjamumo sugeba sukurti intrigą ten, kur jos mažiausiai galima tikėtis. O tai, žinoma, neleidžia nuobodžiauti peržiūros metu, nors ir nieko naujo šio filmo kūrėjai mums ir nepateikia. Smagu dar ir tai, kad filmas iš dalies išjuokia slaptas organizacijas ir šnipų pasaulį, nors, mano nuomone, pirmasis „Kingsman“ buvo padaręs tą žymiai grakščiau.
Užtat su veikėjais viskas kaip ir neblogai. Patiko, kaip buvo pristatytas Aidanas ir jo noras padėti į bėdą patekusiai Elei, kuri, kaip bebūtų keista, nespinduliavo jokia charizma, bet visiškai nenervindavo savo išsišokimais. Gavosi toks natūralus gelbėtojo ir aukos vaidmuo. Antraplaniai personažai ne visuomet sugebėjo atsiskleisti kaip įdomios asmenybės, bet jų buvimas ekrane leido visai žvaliai vystytis siužetui, tad savo funkcijas, mano nuomone, jie visi atliko puikiai, nors tokio susižavėjimo, kokį gavau pirmojo „Kingsman“ filmo peržiūros metu, nepatyriau. Gerai, gerai, katukas buvo labai mielas. Jam ir skiriu pliusą.
Veiksmo filme yra, nors irgi nebuvo toks jau originalus. Pavyzdžiui, ryškiausia veiksmo scena traukinyje buvo žiūroviškai kieta. Bet ar ji nustebina? Deja, ne, nes prieš kelerius metus kine teko žiūrėti žymiai geriau parodytą panašią situaciją pristačiusį „Kulkų ekspresą“. Tačiau bendrai filmas nestovi vietoje ir tai yra tikrai didžiulis jo pliusas.
Apibendrinant, manau, jog Matthew Vaughnui reikia sugrįžti prie „Kingsman“ ir pagaliau užbaigti 2017 metais likimo valiai paliktą istoriją, o su tokiais eksperimentais kaip „Argailas“ geriau nerizikuoti. Todėl šį filmą raginčiau žiūrėti tik ištikimiems režisieriaus gerbėjams ir lengvų humoru papuoštu veiksmo trilerių mėgėjams. Tad šįkart mano įvertinimas lieka neutralus, nes tai tiesiog filmas, kuris padovanos neblogą pramogą, bet bus pakankamai greitai užmirštas.
Techninė juostos pusė
Aš kartais peržiūriu ankstyvų 2000-ųjų filmus, kuriuose yra stulbinantys specialieji efektai ir visuomet stebiuosi žiūrėdamas naujus daug pinigų kainavusius projektus, kurių techniniai sprendimai smarkiai nusileidžia prieš du dešimtmečius pasirodžiusioms juostoms. Ir šiame naujame Matthew Vaughno filme situacija yra tokia pati. CGI čia klaikus ir rėžiantis akis, nors pats veiksmo išdėstymas ir produkcijos dizainas visai kokybiški kaip kokioje „Kingsman“ filmų serijoje. Tačiau, kai efektai atrodo nekokybiškai, net ir geriausia produkcija ar meninis apipavidalinimas ne visuomet sugeba išgelbėti situaciją.
Bet norėčiau pagirti energingais muzikiniais gabalais papuoštą foną ir, aišku, muzikos genijų „The Beatles“ paskutinio kūrinio „Now and Then“ įterpimą į siužetą, efektingais manevrais pasižymintį operatoriaus darbą ir visai nenuobodžiai sulipdytą vaizdo montažą. Bent jau dėl šių techninių niuansų galima buvo atsikvėpti ir pasimėgauti ekrane rodomu reginiu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pačioje šio filmo apžvalgos pradžioje užsiminiau, kad jo reklaminė kampanija yra apgaulinga ir kai kurie žmonės patirs milžinišką nusivylimą. O taip yra todėl, jog visuose plakatuose ir anonsuose dominuoja vienas aktorius – Henry‘is Cavillis, kurį daugelis kino mylėtojų mėgsta dėl jo puikaus pasirodymo „Raganiuje“ ir „DC“ komiksais paremtoje visatoje, kurioje jis įkūnijo Supermeną. Ir... ir šioje juostoje Henry‘is pasirodo vos penkiolikai minučių. Ne, nejuokauju. Jo suvaidintas Argailas filme turi epizodinę reikšmę, todėl jeigu žadate eiti į filmą tik dėl to, kad jame vaidina Henry‘is, gerai apsvarstykite savo sprendimą. Bet, net ir per tas kelias akimirkas, Henry‘is Cavillis pasirodė išties ryškiai, dėl ko dar labiau gaila, kad ne jis čia groja pagrindiniu smuiku.
Na, o pagrindinis vaidmuo filme atiteko Bryce Dallas Howard, kuri nieko tokio įdomaus nepademonstravo be panašių išgąsčio kupinų veido išraiškų kaip „Jūros periodo pasaulio“ trilogijoje. Užtat jai kompaniją palaikęs „Oskaro“ laureatas Samas Rockwellas nenuvylė. Mano nuomone, jo įkūnytas Aidanas čia buvo žaviausiai ir geriausiai atsiskleidęs personažas, dėl kurio nuoširdžiai norėjosi jaudintis.
Užtat koks žvaigždynas susirinko antrajame plane. Turime čia Bryaną Cranstoną, Samuelį L. Jacksoną, Johną Ceną, Robą Delaney‘į ir tokias žavias damas kaip Dua Lipa su Ariana DeBose. Tad ekrane tikrai nebuvo liūdnas reginys su tokiais ryškiais Holivudo veidais.
Verdiktas
„Argailas“ – originalumo siužete stokojantis, bet pakankamai žiūroviškais elementais papuoštas veiksmo trileris, kurio didžiausiais pliusais tampa lengvas humoras, neužtęsta siužetinė linija ir ryškūs aktoriai, o minusais – kartais klaikus CGI ir viena esminė reklaminės kampanijos apgavystė. Bet šiaip ar taip, tai vis dar Matthew Vaughno režisūriniu stiliumi sukurtas projektas, kurį tiesiog smagiau bus žiūrėti kine nei namuose.
Filmo anonsas:
