Liepos mėnesį mes gavome pirmąjį ketvirtosios fazės filmą „Juodoji našlė“, rugsėjis mums atnešė kino hitą „Šang-Či ir dešimties žiedų legenda“, o dabar metas atėjo naujai superherojų komandai „Amžinieji“.
Naują „Marvel“ studijos filmą paruošė ir surežisavo „Oskarą“ už geriausią 2020 metų filmą „Klajoklių žemė“ pelniusi Chloe Zhao. Bet ar šiai autorinio ir nepriklausomo kino režisierei, kuri niekada nebuvo dirbusi su tokio masto projektais, pavyko sukurti kažką ypatingo ir dar neregėto šioje unikalioje komiksais paremtoje kino visatoje? Štai kur svarbiausias klausimas, į kurį aš pasistengsiu Jums suteikti atsakymą.
Apie ką mes čia…
Vieni iš galingiausių būtybių visatoje – nemirtingi Kalestialai (Dangiškieji) bandė padėti žmonijai atsitiesti ant kojų ir tuo pačiu saugodami ją nuo priešiškai nusiteikusių Deviantų, formuoti civilizacijos lopšį. Tam jie į planetą atsiuntė Amžinuosius. Tačiau gyvendami tūkstančius metų Žemėje, Amžinieji niekada nesikišo į žmonių sukeltus karus. Net ir pasirodžius Tanosui, jie nesikišo, o tik stebėjo iš šono žūtbūtinę žmonijos kovą su priešiškai nusiteikusiu atėjūnu. Geriau jau jie būtų įstoję į kovą, nes Tanoso sukeltas pusės visos visatos gyvybių išnaikinimas nulėmė dar vieną Deviantų pasirodymą. Galingesni ir labiau motyvuoti, Deviantai žada atkeršyti žmonijai ir jos amžiniems sargams.
Kūrinio turinys
Prieš pradedant aptarinėti šios naujos „Marvel“ juostos pliusus ir minusus, noriu užsiminti apie kelis svarbius su šiuo kino projektu susijusius momentus, kurie kai kuriems žmonėms galimai turėjo ar dar turės įtakos renkantis šį filmą peržiūrai. Pirmiausia – labai neigiamos iki filmui pasirodant kinuose reakcijos iš žmonių, kurie jo nežiūrėjo, bet nusprendė pakenkti jam vertindami vienetais. Viskas dėl to, jog šioje juostoje yra pakankamai atvirai pristatomas pirmasis „Marvel“ kino visatoje LGBTQ+ personažas. Antra – filmas visiškai skiriasi savo stiliumi nuo kitų „Marvel“ projektų ir labiau primena „DC“ komiksais paremtą niūrų filmą, o ne spalvingą „Marvel“ pramoginį šou. Trečia – režisieriaus kėdėje atsidūrė ne šiaip sau moteris, o moteris azijietė. Toks žingsnis papiktino seksistiškai ir rasistiškai nusiteikusius žiūrovus, nes jų nuomone „Marvel“ bando įtikti mažumoms.
Ir čia yra pagrindinės iki filmui pasirodant kinuose priežastys, dėl kurių buvo pasitikta neigiamų reakcijų banga internete. Manau, kad tik visiški idiotai dėl tokių priežasčių gali boikotuoti filmą, kuris, nors ir ne itin pritampa prie bendro „Marvel“ modelio, bet sugeba prikaustyti prie ekrano dėl savo kitoniškumo. O dabar metas trumpai aptarti patį filmą.
Asmeniškai man, žmogui, kuris mėgsta komiksus ir jų ekranizacijas, bei yra žiūrėjęs ne po vieną kartą visus iki šiol pasirodžiusius „Marvel“ filmus, tai buvo savotiška palaima. Kodėl taip sakau? Nes tai yra dar vienas originalus projektas apie ne itin plačiai žinomus superherojus, o ne eilinis pratęsimas to, kas jau buvo sukurta. Tad vien šis momentas tampa vienu iš vertingesnių šios juostos pliusų, nes mums yra suteikiama reta galimybė pasinerti į naują istoriją ir pamatyti naujus veikėjus, kurie ganėtinai grakščiai buvo įterpti į dar 2008 metais prasidėjusią bendrą „Marvel“ kino visatos siužetinę liniją.
Personažų filme turime labai daug ir jie dėka pakankamai nemenkos trukmės turi daug laiko pasireikšti ekrane, kas aišku leidžia kiekvienam iš jų atsiskleisti. O tai labai svarbu, nes mes privalome susipažinti su dar nematytais veikėjais, kad vėliau galėtume už juos sirgti ir jausti vienam ar kitam iš jų didesnę ar mažesnę simpatiją. Čia panašiai kaip su „Galaktikos sergėtojais“, tik šis filmas išlaiko labiau rimtą toną, dėl ko peržiūros metu stebėti visuomet su šypsena naujų veikėjų nuotykius vargu ar pavyks. Bet toks sprendimas tikrai netrikdo, nes užtenka jau tų klounų. Nesakau, kad humoro filme nėra, jis kažkur yra, bet itin santūriai pateiktas, dėl ko nei vienai akimirkai išsakyti juokeliai nesugeba peržengti nuo pačios pradžios nustatytą rimtumo barjerą. Tiesa, tas momentas su LGBTQ+, kurį manau daug kas po peržiūros aptarinės, buvo pritemtas, bet nemanau, kad dėl jo reikia pykti ir vertinti filmą vienetu, net jeigu ir esi užsispyręs homofobas. Bet jeigu to momento nebūtų, filmas nieko neprastų.
Patiko man ir tai, kaip buvo išvystytos kelios svarbios siužetinės linijos, leidusios dar labiau pasinerti į rodomą ekrane pasaulį, kuriame liko dar tiek daug neatrasto. Tad tikiuosi, kad ateityje bus dar vienas „Amžinųjų“ filmas, kuriame kūrėjai mums atskleis dar daugiau paslapčių apie juos.
Veiksmo juostoje yra, bet ne tiek daug, kiek norėtųsi, todėl tam tikromis akimirkomis gali pasidaryti nuobodu, nes visgi stebint „Marvel“ filmą norisi judesio, o ne vien filosofinio pobūdžio svarstymų apie visatos ateitį. Ir pasikartosiu – filmas labai ilgas, todėl jam reikia nusiteikti, norint gauti gerą laiką salėje. Nepasiruošus tokiai ilgai ir kartais lėtai vystomai pramogai, galimai po peržiūros pradėsite nekęsti šio filmo.
Ties šia vieta sustosiu, nes nesinori man atskleisti daugiau detalių, kurios galbūt sumenkintų Jūsų įspūdžius. Filmas man patiko ir suteikė gerą laiką kine, bet abejoju, ar jį žiūrėčiau antrą kartą, nes tai ne tokia „Marvel“ juosta, kurią galima reguliariai peržiūrinėti. Tiesa, nepabėkite anksčiau iš salės, nes Jūsų lauks dvi staigmenos po titrų.
Techninė juostos pusė
Vienu iš didžiausių šio filmo pliusų tampa tai, jog čia buvo naudojami praktiniai efektai ir nemažai scenų buvo filmuojamos ne prie žaliojo ekrano, o natūralioje aplinkoje. Žinoma, specialiųjų efektų filme irgi netrūksta ir jie labai akivaizdžiai matomi, bet čia visų „Marvel“ filmų specifika. Užtat tikrai ne kiekvienas šios studijos filmas galėjo pasigirti tokiu filmavimo būdu, kokį pasiūlė Chloe Zhao. Tad vizualiai, filmas atrodo be galo grakščiai, estetiškai ir kerinčiai, jog netgi galėtų nebūti čia jokių dialogų ar veikėjų, nes pakaktų vaizdų, kuriais būtų galima mėgautis kelias valandas.
Garso takelis filme kaip ir priklauso tokio tipo filmams – epiškai energingas. Man patiko ir pagrindinė „Amžinųjų“ melodija, kuri asmeniškai man tapo viena iš ryškesnių šios ilgametės filmų serijos muzikinių kompozicijų. O kur dar „Pink Floyd“ su savo „Time“. Kameros darbas tvarkingas ir leidžiantis pasinerti į rodomą pasaulį iš pakankamai atviros perspektyvos, o garso ir vaizdo montažas kokybiški kaip ir priklauso „Marvel“ filmams.
Vienu iš didžiausių šio filmo vizualios pusės privalumų aišku tapo produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas. Vien už herojų kostiumus, dekoracijas ir grimą galima išduoti po kelis „Oskarus“, nes viskas čia atrodė taip gražiai, jog neįmanoma buvo atitraukti akių.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorių kolektyvas šiame filme irgi įspūdingas. Nemanau, ar verta nagrinėti aktorių vaidybą, nes visi iki vieno įkūnijo skirtingus ir charizmos nestokojančius personažus, kuriais buvo neįmanoma nepatikėti. Todėl išvardinsiu tik tuos, kurie mano nuomone pridavė šiai juostai papildomo žavesio. O tais aktoriais yra Angelina Jolie, Salma Hayek, Richardas Maddenas, Kumailas Nanjianis, Gemma Chan, Ma Dongas-seokas, Barry‘is Keoghanas, Brianas Tyree‘is Henry‘is ir Kitas Haringtonas. Kiti aktoriai, kurių nepaminėjau, irgi vaidino įtikinamai, bet visgi iki mano išvardytų jiems pritrūko charizmos, todėl vargu ar labai daug kas į juos atkreips didesnį dėmesį.
Verdiktas
„Amžinieji“ – nestandartinis savo stiliumi, kažkiek lėtas, stebinantis trukme ir pakankamai niūriai pateiktas naujasis „Marvel“ kino visatos projektas, kuris tęsia šią vasarą prasidėjusios ketvirtos fazės pristatymą. Filmas pirmiausia žavi dėl savo techninių sprendimų, kuriais tapo praktiniai efektai ir natūralioje aplinkoje filmuotas veiksmas, o tik po to leidžia atkreipti dėmesį į režisierės Chloe Zhao atliktą darbą, charizmatiškus aktorius bei neblogai į bendrą serijos kontekstą įterptą žvilgsnį apie superherojus, kurie nėra itin plačiai žinomi.
