Dokumentikos festivalyje – restauruotos lietuviškos klasikos programa

Ryškiausios XX amžiaus lietuvių dokumentikos juostos, atkurtos pagal naujausius techninius vaizdo ir garso standartus, šį savaitgalį bus parodytos Tarptautiniame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (VDFF). Tai septyni Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų – Roberto Verbos, Almanto Grikevičiaus, Henriko Šablevičiaus, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Algimanto Maceinos – filmai, pasižymintys savita kino kalba ir atspindintys lietuvių dokumentikos raidą iki pat pirmųjų nepriklausomybės metų. Jie įtraukti į rinktinę festivalio programą „Senoji dokumentika naujai“.

Unikali galimybė juos vėl pamatyti kino ekrane atsirado po to, kai šie buvo suskaitmeninti ir restauruoti VšĮ „Meno avilys“ iniciatyva.

Vieninteliai lietuviškos kino klasikos programos seansai vyks „Skalvijos“ kino centre. Juos pristatys gausi kino kūrėjų ir profesionalių restauratorių komanda, dirbusi ties jų atkūrimu.
Rugsėjo 21 d., šeštadienį, 17 val. bus galima pamatyti trijų Lietuvos dokumentinio kino tradicijos pradininkų kūrybą. Iš skaitmeninio formato (DCP, Digital Cinema Package) bus parodyti Roberto Verbos pasakojimai „Senis ir žemė“ (1965) bei „Šimtamečių godos“ (1969). Jų herojai – daug matę ir išgyvenę kaimo žmonės.

Tuo metu prieš kelis dešimtmečius matytos Vilniaus erdvės ir jo gyventojai atgis Almanto Grikevičiaus juostoje „Laikas eina per miestą“ (1966). Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“ (1973) sugrąžins į pasaulį palei senąjį geležinkelį „siauruką“.

Po kino peržiūros pokalbiui kviečia garso režisieriai Ivenija Jakštaitė, Viktoras Juzonis ir Vytis Puronas, kurie pasidalins filmų garso restauravimo ir kūrimo patirtimi.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 17 val. „Skalvijos“ ekrane suksis Lietuvos dokumentinio kino tradicijos tąsą žymintys filmai, sukurti pirmaisiais nepriklausomybės metais, sulaukę ypatingo dėmesio tarptautiniuose festivaliuose. Pojūčių, garsų ir prisilietimų pasaulis atsivers Audriaus Stonio juostoje „Neregių žemė“ (1992), istorinių pokyčių sandūra užfiksuota Arūno Matelio filme „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ (1990). Vienas įdomiausių lietuviško dokumentinio kino eksperimentų atsiskleis Algimanto Maceinos juostoje „Juoda dėžė“ (1994).

Kino peržiūroje dalyvaus ir mintimis apie filmų restauravimo reikšmę dalinsis projekto koordinatorės Lina Černiauskaitė ir Gintė Žulytė. Joje ketina dalyvauti ir režisierius A. Matelis, kiti kūrėjai.
Pasak projektą inicijavusių „Meno avilio“ atstovų, daugelio vertingų lietuviškų filmų kokybė nebetinkama peržiūroms kino teatruose, todėl svarbu juos restauruoti ir pritaikyti tokioms peržiūroms. Tuo labiau, kad pasaulyje vis labiau įprasta rengti iš juostos į skaitmeninį formatą perkeltų ir restauruotų filmų retrospektyvas. Jomis didžiuojasi tarptautiniai Amsterdamo, Berlyno, Kanų kino festivaliai, o šiemet tokių filmų programą savo žiūrovams pasiūlė ir Tarptautinis Venecijos kino festivalis.

Didžioji programos „Senoji dokumentika naujai“ filmų suskaitmeninta ir restauruota Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga. Jie keliaus ir po kitas Europos šalis. Projekto darbai finansuoti Užsienio reikalų bei Kultūros ministerijų lėšomis.

Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ – rugsėjo 19-29 d.