Filmus kūrė jaunieji kino mėgėjai iš Klaipėdos, Šilutės, Alytaus, Kupiškio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus.
Pasak organizatorių, pirmojo tokio šalyje festivalio tikslas – sudominti jaunąją kartą etninės kultūros ištakomis, pagoniškomis ir krikščoniškomis tradicijomis.
„Temos buvo tokios – kalendorinės šventės, apeigos, kitos tradicijos“, – teigia festivalio organizatorius Robertas Šarknickas.
„Tos etninės, mūsų protėvių tradicijos – tai versmelės, kurios suveda į tą didįjį Nemuną, į didžiąją Lietuvos kultūrą“, – mano aktorius Ferdinandas Jakšys.
Festivalio dalyviai pretendavo į penkias nominacijas.
Už etnografinį vietovės, krašto autentiškumo puoselėjimą apdovanoti trys konkursantai: Kupiškio rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkiemis“, filme „Veselios anoj šaly“ parodęs kupiškėnų vestuvių papročius; už dzūkiškų vestuvių papročių propagavimą – Alytaus rajono kultūros centro Miroslavo filialo darbuotojai; Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro kūrėjai už filmą apie istorinius įvykius „Metraščiai byloja“.
„Globaliame pasauly išsaugoti savo tapatybę labai sunku. Reikia mėginti tą daryti per naująsias priemones – būtent per medijas, kiną, televiziją, internetą“, – teigia kino kritikas Skirmantas Valiulis.
Geriausiu režisieriumi už filmą „Kurtuvos žalioji mokykla“ nominuotas šiaulietis Šarūnas Alasauskas, geriausiu operatoriumi – Kauno moksleivių techninės kūrybos studijos „Kadrai“ jaunasis kūrėjas Paulius Doftartas.
Nominantams įteikti piniginiai prizai ir etnokino suvenyrai.
