Ir nors aktorius 1955 metais, būdamas vos 24-erių, žuvo tragiška mirtimi, apie jį iki dabar kalbama kaip apie vieną geriausių visų laikų aktorių, o jo trys svarbūs vaidmenys aptarinėjami net ir universitetuose. Nenoriu per daug išsiplėsti ir sugadinti Jums peržiūros malonumą, todėl trumpai papasakosiu apie kiekvieną iš tų filmų ir kodėl juos verta pamatyti.

„Į rytus nuo Rojaus“ (angl. „East of Eden“), 1955

Ši rašytojo Johno Steinbecko romano ekranizacija yra viena iš geriausių kino grando Elia Kazano karjeros filmų, kuriuo žymus ir tris „Oskarus“ pelnęs režisierius labai didžiavosi.

Juosta buvo nominuota keturiems JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams, tarp kurių už geriausią režisūrą, geriausią adaptuotą scenarijų, geriausią aktorių Jamesą Deaną ir geriausią antro plano aktorę Jo Van Fleet. Pastaroji kaip tik ir tapo auksinės statulėlės laureate.

Filmo istorija sukasi aplink verslininką Adamą ir du jo sūnus – Kelą ir Aroną. Vaikinai įsitikinę, jog jų motina yra mirusi, nors iš tiesų ji juos paliko, kai berniukai buvo dar visiškai maži. Tačiau santykiai su tėvu irgi nėra tokie gražūs, kaip to norėtųsi. Ypatingai tą jaučia Kelas, kuriam atrodo, jog tėvas jo nemyli. Anam susirgus, vaikinas sugalvoja planą, kaip būtų galima praturėti ir tuo pačiu įrodyti tėvui, jog jis nėra nevykėlis.

"Į rytus nuo rojaus"

Žinoma, šios juostos istorija gal ir atrodo banaliai, tačiau tai itin gilus ir prasmingas pasakojimas apie žmogaus begalinę meilę savo šeimai. Taip pat, tai juosta, kurioje yra parodomas visuomenės nustatytus rėmus laužantis žmogus, kuris nori jaustis laisvas ir galintis pats rinktis tai, kas jam atrodo teisinga.

Meilės filme irgi yra. Tai ne vien drama apie tėvo ir jo sūnų santykius, bet ir apie vyro ir moters susižavėjimą bei neištikimybės jausmą. Stebint pagrindinių herojų santykius ir jų moralinius įsitikinimus, galima suprasti, jog meilė - tai ne vien gražiai skambantis jausmas, bet ir abipusis darbas su pagarba ir nesąlygišku atsidavimu vienas kitam.

Techninė filmo pusė išties žavi, juostą papildo gera muzika ir akis kerintis operatoriaus darbas, leidžiantis pasinerti į 1917-uosius bei mažo miestelio rutiną. Tai lyg kelionė laike, kuria mėgaujiesi visą filmo rodymo laiką.

Bet šis filmas nebūtų toks geras, jeigu ne pagrindinio aktoriaus Jameso Deano pasirodymas. Tai buvo jo kino karjeros pradžia ir filmas, kuris atvėrė jam duris į Holivudą. Jis vaidina nuostabiai ir įtikinamai, neįmanoma tuo nesižavėti.

„Maištas be priežasties“ (angl. „Rebel Without a Cause“), 1955

Ši 1955 metais pasirodžiusi juosta tapo svarbiausiu aktoriaus Jameso Deano karjeros darbu dėl daugelio priežasčių. Būtent su šiuo filmu aktorius įtvirtino kino chuligano ir visiško maištininko įvaizdį, kuris tapo ikonišku.

Juosta pasakoja apie 17-etį Džimą Starką, kuris su tėvais persikrausto į Los Andželą. Vaikinas nėra pavyzdingas berniukas, kuris klausosi savo motinos ar tėvo, jis pakliūva į policijos komisariatus dėl girtuokliavimo viešose vietose, o taip pat randa nemalonumų mokykloje. Kol vieną dieną jis nesutinka tos, dėl kurios jo požiūris į gyvenimą pasikeičia.

"Maištas be priežasties"

Filmo siužetas laiko įtampoje ir nežinioje iki pat juostos galo dėl itin įdomių ir visiškai neprognozuojamų pagrindinio herojaus veiksmų, galinčių pakenkti ne tik jam, bet ir jį supantiems žmonėms. Be to, juostoje nemaža siužetinės linijos dalis yra skirta draugystės bei meilės nagrinėjimui. Ir tai pateikiama iš ganėtinai keistos, bet labai patrauklios perspektyvos.

Be pačios istorijos, filmas yra unikalus dar ir dėl to, jog jame buvo pateiktos kelios populiariajai kultūrai svarbios detalės, kurios vėliau buvo naudojamos ne tik kituose filmuose, bet ir žmonių gyvenimuose.

Pirmoji – Jameso Deano personažo stilius. Iki tol niekas nenešiojo baltų marškinėlių, nes tai buvo laikoma kaip apatinio trikotažo dalis. Bet po filmo pasirodymo kinuose, jaunimas pradėjo rengtis kaip Džimas Starkas. Pasišiaušę plaukai, lengva striukė, balti marškinėliai, mėlyni džinsai ir juodi batai – toks buvo chuliganų ir madingų jaunuolių stilius. Kas matė filmą „Briliantinas“ (angl. „Grease“) supranta, apie ką kalbu.

Antroji – lenktynės dėl kažkokio tikslo. Būtent šiame filme yra pirma kino istorijoje scena, kurioje jauni žmonės varžosi dėl moters automobilių lenktynėse. Ir dar kokiose. Ši scena filme atrodo natūraliau ir netgi kiečiau nei milijardus dolerių visame pasaulyje užsidirbančioje „Greitų ir įsiutusių“ (angl. „The Fast and the Furious“) franšizėje. Bet ne vien kino filmuose taip buvo. Po filmo pasirodymo daug jaunų žmonių bandė mėgdžioti šio filmo personažus rengdami panašaus pobūdžio pasivažinėjimus.

Filme man labai patiko ir Los Andželo pateikimas bei puikus žvilgsnis į apžvalgos bokštą ir tą milžinišką teleskopą. Tiesa, kas matė „Kalifornijos svajos“ (angl. „La La Land“), galėjo pastebėti, jog tame filme pagrindiniai herojai žiūrėjo „Maištą be priežasties“ ir keliavo į tą svarbią filmo vietą, kurioje Jameso Deano personažui teko kovoti su peiliu apsiginklavusiu oponentu.

Apie vaidybą net nenoriu šnekėti. Ji čia buvo tokio aukšto lygio, jog mano nuomone, labai retas aktorius sugebėtų pasiekti Jameso Deano užkeltą kartelę. Tai buvo vaidybos genijus, kurio kiekviena emocija veide galėjo pasakyti daugiau už tūkstančius žodžių.

„Milžinas“ (angl. „Giant“), 1956

Šio filmo Jamesas Deanas taip ir nepamatė, nes juosta buvo dar montažinėje, kai aktorius tragiškai žuvo autokatastrofoje.

Filmo pasakojimas vyksta Teksase, kuriame apsigyvena ką tik už turtingo fermerio Biko Benedikto ištekėjusi jauna ir labai graži mergina Leslė. Tačiau netrukus jai tenka susipažinti su paprastu ir visiškai jokio skatiko neturinčiu Džefu Rinku. Jaunuolis įsimyli ją, tačiau yra atstumas. Šis poelgis paskatina jį mesti darbus ir išsiruošti į kelionę, kad galėtų užsidirbti pakankamai pinigų ir tuo pačiu, pakerėti jo širdį sudaužusią Leslę. Sunkus darbas, ryžtas ir truputis sėkmės leidžia jaunuoliui praturtėti. Grįžęs į senuosius namus, jis tikisi iš mylimos moters palankumo. Bet... Ir čia jau nebepasakosiu.

"Milžinas"

Filmas be meilės istorijos, kuri čia, mano nuomone, yra tik kaip fonas pagrindinei žinutei, turi labai daug jautrių ir itin svarbių socialinių poteksčių apie toleranciją, moterų teises, diskriminaciją dėl socialinio statuso ir netgi rasizmą. Juostoje taip pat gvildenamos ir politinės bei kultūrinės temos, leidžiančios pasinerti į ne itin gerai atrodančius santykius dviejų žmonių poroje.

Be to, filmas žavi savo dekoracijomis, puikiai atkurta rodomo laikotarpio ir, žinoma, veiksmo vietos atmosfera bei puikiais techniniais niuansais – pradedant kostiumais, grimu ir baigiant išties stipriu operatoriaus darbu.

Aktoriai irgi prisidėjo prie stiprių filmo akimirkų. Žinoma, Jamesas Deanas čia buvo nepriekaištingas kaip ir visuomet. Tai jau nebuvo tas vaikis iš ankstesnių projektų.

Kituose vaidmenyse pasirodė legendinė Holivudo diva Elizabeth Taylor, atlikusi pagrindinį moterišką vaidmenį, ir Rockas Hudsonas, suvaidinęs Biką Benediktą. Kiekvienas iš aktorių atsidavė savo vaidmenims ir pristatė puikius bei įdomius herojus.

Tiesa, filmavimo aikštelėje vyko konfliktų tarp Jameso Deano ir Rocko Hudsono. Deanas apkaltino Hudsoną neprofesionalumu ir mokė jį, kaip reikia vaidinti. Tai labai paveikė tuo metu žymiai didesnį statusą Holivude turintį Rocką Hudsoną, kuris kategoriškai atsisakydavo vaidinti šalia Jameso Deano.

Juosta buvo nominuota dešimčiai „Oskarų“, Iš kurių pelnė vieną – geriausio režisieriaus kategorijoje. Užtat Jamesas Deanas tapo pirmuoju aktoriumi, kuris buvo po mirties nominuotas šiam prestižiniam apdovanojimui. Gaila tik, kad jo negavo. Tai buvo fantastiškas pasirodymas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)