„23“ pasakoja apie naminių gyvūnėlių kontrolės departamento darbuotojo Walterio Sparrow maniją skaičiui 23 (dar vienas puikus Jim Carrey vaidmuo, kuriame jis įtvirtina savo kaip rimto, ne vien komedinio aktoriaus reputaciją – prisimenant „Truman‘s show“, „Eternal sunshine of the spotless mind“). Ji apsėda ramų šeimos tėvą, kuomet žmonos (Virginia Madsen) parneštoje knygoje apie detektyvą, tapusį žudiku dėl manijos šiam skaičiui, ima atpažinti įvairius savo gyvenimo epizodus.
Iš pradžių šie sutapimai Walteriui kelia šypseną, bet kuo toliau, tuo labiau jis įsitraukia į knygoje aprašytus įvykius, suvokdamas, kad pernelyg daug visko sutampa, jog tai būtų tik atsitiktinis panašumas į jo gyvenimą. Jis ima visur matyti tą patį skaičių 23: sudėjus namo numerio skaičius, gaunama 23; šuo, kuris persekioja jį, yra vardu NED (sunumeravus lotynišką abėcėlę ir sudėjus skaičius, žyminčius šias raides, irgi gaunama 23), Walterio gimtadienis yra vasario 3d., t.y. 2/3... jau nekalbant apie tai, kad sudėjus jo vardo ir pavardės skaičius, gaunama 23, jam 32 metai – tai 23 atvirkščiai...
Sūnus (geras Logan Lerman vaidmuo) irgi įsitraukia į šį žaidimą, kuris jo tėvui virsta manija, nes toliau skaitydamas knygą, šis vis labiau ir labiau įsitikina, jog tai apie jį, jo gyvenimą. Bet nejaugi Walteris, kaip ir pagrindinis knygos veikėjas, turės įvykdyti siaubingą žmogžudystę, padiktuotą to paties skaičiaus 23? Kas tas paslaptingasis autorius, iš kur jis tiek žino apie Walterį? Ramus šeimos tėvas palengva virsta paranojiku, kuris gali ryžtis bet kam...
Režisierius Joel Schumacher nusipelno didelių aplodismentų už savo dvidešimt trečiąjį projektą – įtampa auga puikiai, atmosfera (ypatingai kuomet rodomas knygoje vykstantis veiksmas) primena garsiausius „noir“ žanro atstovus, visas filmas labai grafiškas, tobulai naudojamos spalvos – ruda, raudona, juoda – sukuria mistišką ir niūrią nuotaiką, ji labai primena tvyrančią Frank Miller ir Robert Rodriguez tamsiojoje „Sin City“ vizijoje.
Kaip puikiai J. Schumacher sugeba panaudoti spalvas ir kurti nuostabiai vizualius filmus, galima įsitikinti vien pažiūrėjus įspūdingąjį „Operos fantomą“. Tad ir „23“ savo vizualika tiesiog užburia, įtraukia ir nebepaleidžia žiūrovo iki pat pabaigos. Aktorių komanda ideali: Jim Carrey labai įtikinamai parodo paprasto, niekuo neišsiskiriančio žmogaus psichologinį lūžį ir virtimą paranojiku, kuris tampa toks nenuspėjamas, kad iš jo gali laukti bet ko.
Oskarui nominuota Virginia Madsen, garsiojo Michael Madsen („Reservoir dogs“, „Kill Bill“, „Sin City“, „Wyatt Earp“ ir kt.) sesuo, yra puiki kaip rūpestinga, racionali Walterio žmona Agatha. Logan Lerman (debiutavęs filme „Drugio efektas“) irgi niekuo neatsilieka nuo žymiųjų kolegų, jo kuriamas Walterio sūnaus vaidmuo labai natūralus ir įtikinamas.
Trūkumų galima rasti scenarijuje, tačiau jie nėra akis badantys, ir čia jau priklausys nuo paties žiūrovo, kaip jis į tai atsižvelgs ir ko tikėsis. Norint visada galima rasti prie ko prikibti, tačiau aš to nedarysiu, nes šis mistiškas Joel Schumacher trileris yra originalus, kinematografiškai padarytas nuostabiai, aktorių (ypatingai Jim Carrey) darbas, atmosfera sukurta taip gerai, kad išėjus iš kino salės nori nenori imi skaičiuoti, ar tikrai sudėjus tavo telefono numerį, gimimo datą ar vardą su pavarde, išeina tie nelemtieji 23.
