Los Andžele, Kalifornijoje, dirbanti slaugė Julie hospise dirba jau maždaug penkerius metus. „TikTok“, kur dabar turi per 372 tūkst. 400 sekėjų, ji nusprendė pasidalinti su jais įžvalgomis apie mirtį.

Už širdies griebiantys pasisakymai ir meilė savo darbui padėjo Julie kuriamam turiniui labai greitai išpopuliarėti internete, kur, sutikime, tikrai nemažai žmonių ieško informacijos, ko tikėtis amžinybės akivaizdoje.

„Man patinka šviesti pacientus ir jų artimuosius, ko tikėtis hospise, ko tikėtis gęstant nuo vienos ar kitos ligos. Taip pat patiriu didžiulį pasitenkinimą savo darbe, kai galiu palengvinti savo pacientų kančias, paguodos ar nuraminimo žodžiu padėti jų artimiesiems.

„Hospise dirbu jau penkerius metus, iki tol devynerius metus dirbau sesele intensyviosios terapijos skyriuje, taigi šalia sunkių ligonių ir mirties sukuosi jau keturiolika metų“ ,– apie save pasakoja Julie.


Julie, kuri savo „TikTok“ paskyroje mėgsta atsakinėti į sekėjų klausimus, sako, kad svarbiausias jos veiklos socialiniuose tinkluose tikslas – edukuoti kitus. Visai neseniai ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame detaliai pasakoja, kas gyvenimo pabaigoje ištinka daugumą žmonių: nors tai ir iš pirmo žvilgsnio ir atrodo nenormalu, iš tikrųjų tai labai natūralu. Julie paaiškina, kad kvėpavimo, odos spalvos, išskyrų ir kūno temperatūros pasikeitimai yra normalios artėjančios mirties stadijos.

„Geriausia mano nelengvo darbo dalis – pacientų ir jų artimųjų švietimas apie mirtį ir patį mirimą, taip pat emocinė ir fizinė parama. Be to, gera padėti suprasti, ko tikėtis tokios patirties akivaizdoje. Tai mano, kaip hospiso slaugės, darbo dalis. Yra dalykų, kuriuos įprastai prieš mirtį sako žmonės, dažniausiai tai „Myliu tave“ arba šaukiasi mamos ar tėčio, kurių jau nebėra gyvų“, – teigia slaugė.

Julie teigimu, labai sunku paaiškinti, kas vyksta žmogui mirštant, nes visi mes esame skirtingi. Visgi gyvenimo pabaigoje, kai mirštama natūraliai prižiūrint hospiso personalui, dauguma žmonių patiria tuos pačius simptomus. Tai vadinama aktyvaus mirimo faze.

Julie paaiškina: „Aktyvaus mirimo fazės simptomai – sąmoningumo pasikeitimas, žmogus dažniausiai praranda sąmonę. Pasikeičia kvėpavimas, odos atspalvis, išskyros. Visa tai normalu, pačiam mirštančiajam tai visai neskausminga, nekelia kažkokio diskomforto. Gyvenimo pabaigoje mūsų organizmas pats moka savimi pasirūpinti – kuo mažiau kišimės, tuo geriau“.

Taip pat egzistuoja nemažai klaidingų su hospisais susijusių įsitikimų, kurie, kaip aiškina Julie, nėra teisingi. Slaugės teigimu, netiesa, kad visi hospisų pacientai iš karto numiršta. Dar mažiau tiesos teiginyje, kad morfinas padeda ligoniams greičiau numirti.

„Žmonės susigalvoja klaidingų įsitikinimų. Štai dar vienas iš tokių, kad hospisuose žudomi žmonės“, – žmonių tamsumu piktinasi slaugė.


Prieš pusę metų Julie nusprendė savo žiniomis apie mirtį ir mirimą pasidalinti socialinėje žiniasklaidoje. Moteris teigia kaip reikiant nustebusi, kad jos turinys per tokį trumpą laiką taip išpopuliarėjo.

Sekėjų atsakas buvo neįtikėtinas – dabar moteris reguliariai dalijasi informatyviais vaizdo įrašais, kuriuose atsakinėja į žmonių klausimus apie mirtį, mirimą ir hospiso darbo užkulisius.

„Žinojau, kad tikrai turiu labai įdomios informacijos apie mirtį ir patį mirimo faktą, kokios paprasti žmonės tikrai nežino. Noriu normalizuoti mirties faktą apie ją šviesdama žmones. Kartą buvau grįžusi aplankyti savo šeimos. Mano mažosios dukterėčios „TikTok“ platformai kūrė šokių vaizdo įrašus. Vėliau pati tame socialiniame tinkle pasižiūrėjau jų pasirodymus. Kilo idėja susikurti savo „TikTok“ paskyrą, kur galėčiau kalbėti apie mirtį ir mirimą. Po keturių dienų padariau, ką buvau sumaniusi. Dabar tuo užsiimu jau pusę metų. Turiu daugiau nei 340 tūkst. sekėjų, tai tikra beprotybė!“, – sako itin svarbų darbą dirbanti moteris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)