DELFI Kelionių ambasadoriaus, žurnalisto Orijaus Gasanovo ir fotografo, įvairių projektų autoriaus Deivido Bendžiaus keturių dalių projektas „Ką vartojate?“ iš pasilinksminimo vietų.
Jo metu vyrai aplankys barus, naktinius klubus, restoranus bei kavines ir namuose vykstančius vakarėlius. Pirmasis pasakojimas iš sostinės barų penktadienio naktį. Ten sutikti žmonės pasidalino savo istorijomis.
Ar tai, kad nuo šių metų pradžios buvo panaikinta alkoholio reklama kaip nors paveikė visuomenę? Ar sausakimšuose baruose yra tokių, kurie linksminasi be svaigalų? Ir įdomiausia - ar vartodami alkoholinius gėrimus žmonės galvoja apie tai, kas bus rytoj?
Neringa, kosmetologė
Ją sutikome Vilniaus gatvėje esančiame bare „Bardakas“, sėdėdama ant odinės sofos šoko, su draugėmis triukšmingai kažką kalbėjo. Tiesą sakant, į ją žiūrėjo pusė baro vyrų ir vaikinų. Tikrai labai efektingai atrodanti moteris.
- Ką čia veikiate?
- Šiandien mano nuotaika puiki, nes šiandien mano gimtadienis. Mes su artimiausiomis draugėmis, su kolegėmis ir, aišku, su švogerka švenčiame, atsipalaiduojame. Vyrus su vaikais palikome namie, nes norėjome pasidaryti mergaičių vakarėlį. Juk kartais galima, ką?
- Atrodote pritrenkiančiai, visi į jūs žiūri.
- Neslėpsiu - dvi dienas ruošiausi. Tikrai gerai galvojau, ką rengsiuosi. Šį blizgų drabužį nusipirkau keliaudama po Turkiją. Kaip matau tikrai neprašoviau, nes nei vienos kitos merginos nemačiau panašiai apsirengusios.
- Stalas pilnas visko apkrautas. Ko čia turite?
- Suvalgėme kalną skrudintų krevečių, su nuostabiu padažiuku. Nuostabiai skanu. Alkoholio irgi yra, bet stengiuosi nepadauginti, juk mano vakarėlis, negaliu prisidaryti gėdos.
- Kada baigiasi jūsų vakarėlis?
- Kažkur trečią-ketvirtą. Kai jau niekas nebežiūri, niekas komplimentų nesako – viskas, galima važiuoti namo. Mes moterys virš 35 metų, todėl čia iš tikro atėjome patikrinti savęs rinkoje. Einamos mes dar, ar jau nebe.
- Ir ką supratote?
- Aišku, kad einamos. Ir dar kaip!
Alina, įvaizdžio kūrėja
Ją sutikome Vilniaus gatvėje esančiame bare „The Bubbles. Champagneria”, prie stalo sėdinčią vieną su penkiomis tuščiomis šampano taurėmis, degančia žvake ir su kibirėlyje pamerkta rože. Gražuolė – vienišauja. Kaip taip gali būti?
Alina plačiai nusišypsojo: viskas gerai, joks vaikinas jos nepaliko. Jokios santykių dramos nebuvo. Tiesiog ji sėdi prie staliuko, nes saugo draugių būrio paliktas rankines, kol šios išėjo parūkyti. Kai šios parūkys – merginos iš šio baro keliaus kažkur į kitą. Štai, kodėl jų taurės tuščios.
Mados srityje dirbanti mergina sako, kad svarbiausia einant į naktinį miestą – susikurti tinkamą, ne per daug solidų, bet ir ne vulgarų įvaizdį. Tam ji skyrė šiek tiek daugiau nei valandą laiko: smulkmeniškai apgalvojo, kokį lūpdažį naudoti, kokius auskarus segtis ir svarbiausia – kurią suknelę pasirinkti.
- Kaip pavadintumėte šios dienos stilių?
- Gal sakyčiau tiesiog „kvarbatkės“. Manau užteks vieno žodžio, nes nemėgstu pompastiškų pavadinimų. Kaip matote ant mano suknelės pagrindas yra tos vadinamosios „kvarbatkės“.
- Ar didelė jūsų kompanija, ar vieni prie kitų derinotės?
- Mes penkios draugės, bet derintis vienai prie kitos nereikia, visos individualiai pasiruošėme. Nes esame individualios asmenybės.
- Kokią progą šiąnakt siaučiate mieste?
- Oi, labai paprastai čia galima atsakyti – švenčiame gyvenimą!
- O jeigu rimtai?
- Ta prasme – rimtai. Švenčiam, kad gyvenam. Kad viskas su mumis gerai, kad praėjo sunki darbo savaitė. Tiesiog taip.
- Ką veikiate prie staliuko?
- Pagrinde, aišku, pletkai čia vyksta, apkalbos apie vyrus. Šiandien mūsų tokia gera nuotaika, kad net visos penkios susigalvojome naujus vardus.
- Kodėl nusprendėte turėti naujus vardus?
- Tiesiog, kad būtų įdomesnis vakaras. Nusprendžiau, jeigu kokie vaikinai kalbins – sakysiu, kad esu rusė ir mano vardas Anna.
- O kodėl ant staliuko viena rožė?
- Nes mūsų viena draugė, kurios šiandien vardas Žana, niekada nebuvo gavusi rožės, tai kai į barą atėjo gėlių pardavėja – mes visos jai nupirkome ją.
- Iki kelintos valandos planuojate linksmintis mieste?
- Beveik visada užsibūnu iki septynių ryto, bet šiandien prižadėjau nebūti ilgiau trijų. Taip nusprendėm, kad reikia pabūti gerom.
- Ar vartojate alkoholį?
- Taip, nes su draugėmis nusprendėme, kad nieko nevalgysime. Kol kas plano laikomės.
- Ir ištveriate jūs taip – nevalgiusios? Gal paryčiais įsiveržiat į kurį nors greitojo maisto restoraną ir užsisakote kalną keptų bulvyčių?
- Istorija nutyli.
Simas, modelis ir teniso treneris
Šį garsų vyrą sutikome Vilniaus gatvėje esančiame bare „Sanatorija“. Jis vaikščiojo tarp ten susirinkusių žmonių, atrodė, kad kažko ieško. Taip ir buvo, minioje pasimetė jo mergina – garsus Lenkijos modelis.
- Ką šįvakar veikiate?
- Švenčiu labai rimtą draugės progą. Vakar jos nuotraukos pirmą kartą buvo išspausdintos „Vogue“ žurnale. Tai nuostabus pasiekimas, kuriuo reikia didžiuotis ir džiaugtis.
- Ar ilgai ruošiatės?
- Visai nesiruošiau, tiesiai po darbo. Nes iš pradžių ėjome į kitą barą pažiūrėti „Žalgirio“ varžybų, o tada tiesiai iš ten atėjome čia išgerti. Nors pats esu modelis, per daug to viso pasipuošimo nesureikšminu. Svarbu atrodyti padoriai, o man atrodo su manimi viskas gerai.
- Ką vartosite?
- Labai retai vartoju alkoholį, nes man jis tiesiog nepatinka. Bet šiandien gersiu du kokteilius ir tikrai kur nors užsisakysiu keptų bulvių, labai jau to norisi man.
- Esate sportininkas, ar galite sau tai leisti?
- Galiu, nes aš ne sportininkas, o tik treneris. Kartais galima, tik nereikia per dažnai. Man atrodo visiems žmonėms svarbu jausti ribas, o jeigu jau padauginai, tai daryk kažkokią pertrauką tarp išėjimų į miestą.
- Linksminsitės iki ryto?
- Daviau sau laiko iki pirmos. Na, gal iki pusę dviejų, bet neilgiau. Noriu rytoj atsikėlęs gerai jaustis, noriu turėti normalią dieną. Dažniausiai man pavyksta laikytis režimo, pasistengsiu ir šiandien.
Rita, verslininkė, užsiima nekilnojamu turtu
Sutikome prie Vilniaus gatvėje esančio baro „The Bubbles. Champagneria”, kartu su draugėmis sėdėjo ant palangės, garsiai juokėsi.
- Ką čia veikiate, merginos?
- Švenčiame iš Londono sugrįžusios draugės gimtadienį. Nesimatėm du mėnesius, todėl turim labai daug ką aptarti ir prisiminti. Tokie susitikimai labai malonūs.
- Ar dažnai savaitgaliais būnate mieste?
- Aš šiaip ne iš Vilniaus esu – specialiai dėl draugių susitikimo atvažiavau iš Klaipėdos. Linksmintis einu ne dažnai, tam turi būti proga. O šiaip, kad tik išgerti – nesu didelė mėgėja.
- Nuostabiai atrodote, kiek laiko ruošėtės?
- Kažkur apie valandą. Viską pasidariau jau atvykusi į Vilnių, pas drauge bute. Man buvo paprasčiau nei kitoms, nes iš Klaipėdos atsivežiau pasirinktus drabužius, todėl reikėjo tik pasirūpinti plaukais ir makiažu. Drabužį rinkausi pagal draugę, žinau kas jai patinka, ir ko ji nemėgsta. Todėl manau tikrai pataikiau.
- Ką vartojate šiąnakt?
- Kol kas tik geriame lengvesnius gėrimus, bet tuoj eisime pavalgyti ko nors riebesnio. Nežinome tik ko čia galima rasti naktimis Vilniuje. Mačiau, kad viename restorane siūlo cepelinų, bet labiau norime omaro. Kaip draugė iš Londono sako: lobster with garlic butter.
- Kiek laiko planuojate linksmintis?
- Su manimi, tai neilgiau nei iki dviejų. Po to atsiranda mieguistumas, tingumas paima. Iki ryto tikrai neišbūnu. Bet ne todėl, kad bijočiau pagirių, o todėl, kad mano natūra rami, not partying.
Dovydas, interjerų projektuotojas
Sutikome Vilniaus gatvėje esančiame bare „Bardakas“, kol visi aplink šoko ir dainavo, jis ramiai su keliais vyresniais vyrais žaidė biliardą.
- Ką čia veikiate?
- Sėdėjau namie, pagalvojau, o kodėl aš čia vienas sėdžiu, kai visas miestas juda, kai visi linksminasi. Nusprendžiau, kad ir man reikia išeiti vienai partijai biliardo.
- Apribojate save taip: jeigu vienas, tai tikrai vienas bokalas? Ar būna, leidžiate sau ir daugiau?
- Ne, ne... Jeigu vienas, tai tikrai vienas. Tiesiog norma mano šiandien tokia. Nesvarbu, kad penktadienis. Rytoj ir poryt turėsiu rimtų darbų, daug veiklos. Negaliu iškristi, negaliu blogai jaustis. Todėl apgalvoju pasekmes.
- Kiek laiko ruošėtės išeiti į miestą?
- Penkias minutes, tikrai neilgiau. Užsimaniau išeiti, šokau į drabužius, pasitvarkiau plaukus ir viskas. Nebūna pas mane, kad galvočiau: oi, ką čia užsidėti, ar dar kažką.
- Visada žinote, ką užsidėti, ar imate bet ką, kas guli po ranka?
- Tikrai nesu iš tų derintojo, stilistų. Imu, kas guli ir viskas.
- Vakarėlio metu ar dairotės į merginas? Ar pamirksite gražuolėms?
- Žinokit atvirai: neturiu jokių tikslų. Jeigu kažką sutinku – kodėl gi ne, bet tai nėra būtina. Mieste būnu tikrai retokai, per mėnesį tik du-tris kartus. Todėl noriu, kad būtų linksma, gera.
- Ar kažką valgote gerdamas alų?
- Mielai suvalgyčiau, bet bare jau virtuvė nebedirba, todėl nėra ko užkąsti. Išėjęs į miestą žinau, kad kebabinės, sumuštinių restoranai dar dirba, tai tikriausiai ten užsuksiu. Niekada nežiūriu kiek kalorijų, ar kad skrandžiui bus sunku. Aš taip sudėtas, kad galiu valgyti bet ką, man taip atrodo.
Toma, menininkė ir vizažistė
Išskirtinio stiliaus moterį sutikome vaikštančią tarp barų Vilniaus gatvėje. Iš vienos vietos ėjo į kitą. Sustabdėme pasikalbėti. Jai kaip tik užsieniečiai vaikinai sakė komplimentus. Vadino „primadona“. Reikia sutikti su vyrais, Toma atrodo tikrai išskirtinė. Matosi, kad sukasi šou versle.
- Ką veikiate?
- Penkadienis... Geriu koktelius, stengiuosi savęs neriboti.
- Ar yra kokia nors proga?
- Buvau mados renginyje, ten pavaišino, nusprendžiau pratęsti. Dabar bėgu į barą pas draugus. Naktis tik prasideda.
- Ilgai ruošiatės šiam išėjimui?
- Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad trumpai. Kokias keturiasdešimt penkias minutes. Ilgiausiai užtrunku duše, žinai visi tie depiliacijos dalykai. Moterims tai labai svarbu.
- Plaukų šalininimas svarbu, o apie savo kepenis pagalvojate? Po tokių vakarėlių joms sunku.
- Eidama linksmintis tikrai nesusimąstau tokiom temom. Dabar galvoju, kurio kokteilio noriu.
- Kiek laiko linksminsitės?
- Neriboju, dažniausiai iki ryto. Tiek, kiek noro būna – tiek siaučiu. Po to namo, aišku sunku būna. Bet kam nepasitaiko?
