Pasak verslininko, bendrovė „Klasjet“ ir jos lėktuvai gerai žinomi keleiviams, užsakantiems verslo keliones Europoje ir Azijoje.

„Šiuo metu operuojame 5 verslo klasės lėktuvais nuo 8 iki 56 vietų. Tačiau „Klasjet“ priklauso „Avia Solutions Group“ įmonei, kurioje yra ir verslo lėktuvų techninės priežiūros įmonė, kuri padeda pasiekti daugiau. Aviacija griežtai reglamentuota ir kiekvienas pakeitimas, pagerinimas, modernizavimas yra labai labai brangus bei labai griežtai reglamentuojamas. Pavyzdžiui, jei pats brangiausias televizorius parduotuvėje kainuotų 10 tūkstančių eurų, toks pats, tik sertifikuotas televizorius lėktuve gali kainuoti ir 2 milijonus eurų. Todėl turint technines žinias ir galimybes, „Klasjet“ lėktuvai gali pasigirti unikaliais salonais, jie specialiai nudažyti, lėktuvuose įrengtos naujausios elektronikos priemonės. Gal todėl mūsų gerai prižiūrimus ir unikalius lėktuvus pamėgo tiek žvaigždės, tiek politikai, tiek verslininkai“, – sako G. Žiemelis.

„Klasjet“ lėktuvas filme „Inferno“:

Įrengė lėktuvą „Žalgirio“ krepšininkams

Neseniai bendrovė įrengė lėktuvą specialiai komandos „Žalgiris“ krepšininkams.

„Aš jau 12 metų aviacijoje, mane sunku kuo nustebinti. Tačiau žinios ir patirtis leidžia neblogai gaudytis klientų poreikiuose. Kaip pavyzdį galiu paminėti „Žalgirio“ lėktuvą. Akivaizdu, jog dideliem žmonėms reikia didesnio tarpo tarp sėdynių, todėl mūsų Boeing lėktuvas vietoj standartinių 124 vietų turi 56 verslo klasės sėdynes. Išbandė ir 211 cm ūgio Robertas Javtokas, ir 220 cm ūgio Arvydas Sabonis – krepšinio žvaigždės gali ramiai ištiesti kojas, skrydis bus puikus“, – pasakoja G. Žiemelis.

Jis neslepia, jog šiuo metu „Avia Solutions Group“ atstovai veda derybas su dviem pasaulinio lygio grupėmis, kad 2-3 metams įrengtų žvaigždžių poreikius atitinkančius Boeing ir Airbus tipo orlaivius. Visi jų operuojami lėktuvai unikalūs, su specialiomis modifikacijomis, todėl yra itin mėgstami pasaulio elito atstovų.

„Žinoma, vardų negalime atskleisti dėl egzistuojančių konfidencialumo susitarimų, taip pat dėl verslo kultūros mūsų versle. Tačiau galima būtų pailiustruoti skaičiais: jeigu sudėtume visą turtą verslininkų, kurie skrido mūsų lėktuvais, tai būtų daugiau nei 100 milijardų eurų, jeigu sudėtumėm, kiek skrido ministrų ir politikų mūsų lėktuvais, tai būtų bent 5 Lietuvos vyriausybės. Maža to, daugiau nei 10 žmonių yra išgelbėtos gyvybės, kai mūsų orlaiviais buvo nugabenti arba organai transplantacijai, arba išgabenti sunkiai sergantys ligoniai.

Kokie buvo garsenybių pagrindiniai reikalavimai lėktuvams?

„Žinoma, pagrindinis reikalavimas – saugumas ir aukšta aptarnavimo kokybė. JAV prezidento lėktuvas Air Force 1 yra pagamintas 1990 metais ir profesionalūs keleiviai bei brokeriai žino, kad svarbiausia saugumo faktorius – kaip lėktuvas techniškai prižiūrimas ir kur jis prižiūrimas. Šiuo atveju „Avia Slutions Group“ praktiškai visame pasaulyje traktuojamas kaip patikimas remonto partneris. Žinoma, kai lėktuvas įvertintas kaip saugus, sekantis ne ką mažesnis reikalavimas yra aptarnavimo kokybė skrydžio metu. Protokolas, kalbų žinojimas, specialių užgaidų įgyvendinimas (pavyzdžiui, galimybė musulmonams pasimelsti, kai tam ateina laikas) yra neatsiejama orlaivių palydovių dalis“, – sako G. Žiemelis.

Jis pasakoja, jog iš įdomesnių variantų galima paminėti, kad yra keleivių, kurie neskrenda tam tikromis valandomis arba tam tikromis dienomis. Kai kurie atsineša kokį šventą akmenį ar amuletą. Kai kas kategorškai atsisako valgyti tam tikrus patiekalus arba visai nevalgo skrydžio metu. Tarp aptarnaujančio personalo sklando nuomonė, kad labai turtingi žmonės šiek tiek pamišę, gal dėl to ir jie yra tokie turtingi“, – verslo užkulisius atskleidžia vyras.

Kainos gniaužia kvapą

Daugeliui turbūt įdomu, kiek kainuoja tokie, pagal specialius pageidavimus įrengti lėktuvai?

„Orlaivių kainos labai įvairios. Skrydžio valanda su Bombardier lėktuvu kainuoja vidutiniškai 7500 dolerių už valandą, su Gulfstream – 12 tūkstančių, su Hawker – 4500 dolerių, su Boeing – 8000. Pigiausias verslo klasės lėktuvas mūsų bendrovei kainavo apie 4 milijonus, brangiausias – 18 milijonus dolerių. Paties brangiausio verslo klasės lėktuvo Gulfstream kaina siekia 72 mln. dolerių“, – pasakoja G. Žiemelis.

O kiek tenka pakloti, norint išsinuomoti tokį lėktuvą savo verslo ar asmeninėms kelionėms? Verslininkas atskleidžia, kad orlaivių valandos kaina svyruoja nuo 4500 iki 12 tūkstančių dolerių už skrydžio valandą.

Tačiau laukimas oro uoste, specialus aptarnavimas oro uoste, įvairios papildomos paslaugos gali šią kainą padvigubinti. Taip pat kelionė su palaukimu iki Londono ir atgal gali kainuoti nuo 25 tūkstančių iki 150 tūkstančių dolerių.

„Skraidyti verslo klasės lėktuvu labai patogu, bet brangu“, – sako pašnekovas.

Pageidavimai priverčia žagtelėti

Turtingi žmonės garsėja keistais, ne visada sveiku protu suvokiamais pageidavimais. G. Žiemelis juokiasi, jog tai – kone jo darbo kasdienybė: „Geriamas gėlas vanduo – tik iš Islandijos. Buteliuko kaina 15 eurų. Pageidauta raudono vyno „Petrus“, tik 1982, 1985, 1990 metų gamybos. Būtent tokio butelio kaina – nuo 7500 eurų, tuo tarpu kitų metų kaina tik iki 3000 eurų. Tais metais derlius pagal degustuotojus buvo specialus ir vynai kolekciniai. Kitas įdomus atvejis – buvo reikalauta specialių įdėklų prabangiom moteriškom rankinėm Hermes Birkin Crocodile (kuri kainuoja nuo 50 tūkstančių eurų), kad šios neapsibraižytų ir nebūtų kažkuo aplietos. Negana to, buvome sulaukę klausimo, ar nėra kojinių iš šuns kailio vilnos. Taip pat buvom sulaukę ir paklausimo užėjus į lėktuvą, ar galime pakeisti į kitą orlaivį, nes tiesiog neatitiko „aura“, – įdomesnius atvejus prisimena G. Žiemelis.

Kodėl lietuvių bendrovės lėktuvais susdomėjo Holivudas? Juk akivaizdu, kad JAV turi pakankamą pasiūlą, tad kuo mes esame pranašesni?

„Mūsų lėktuvai unikalios išvaizdos, modifikuotais salonais, su visomis techninėmis naujovėmis, kurios dėl griežtų reikalavimų ir dėl specialios serfikacijos į aviaciją ateina gerokai lėčiau nei į mūsų buitį“, – sako pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (132)