Kaip rašo grunge.com, šis triukas buvo vadinamas įvairiai, tačiau labiausiai yra žinomas kiniškos vandens kankinimo kameros vardu. Kaip rašoma legendinio mago biografijoje „The Secret Life of Houdini: The Making of America's First Superhero“, pirmą kartą šis triukas buvo atliktas kaip dalis vaidinimo, kurį pats Harry Houdini pavadino „Houdini aukšyn kojom!“ Anuomet pavadinimas dar kažką reikšdavo ir nebūdavo tiesiog būdas nukreipti dėmesį.
Dabar matome Harry Houdini, o dabar matote Harry Houdini šlapią
Kaip rašoma legendiniam magui skirtame pomirtiniame interneto puslapyje, šis triukas buvo atliekamas taip: itin dramatiška maniera H. Houdini publikai pristatydavo aukštą stačiakampį rezervuarą storomis stiklo sienelėmis. Jis nulipdavo nuo scenos apsimauti glaudžių, o tuo metu jo padėjėjai pripildydavo rezervuarą vandens žarnomis ir įmantriais ornamentais puoštais ąsočiais.
Vėliau H. Houdini sugrįždavo, būdavo supančiojamas ir pakabinamas už kulkšnių ore galva žemyn.
Tuomet jis būdavo panardinamas į vandenį žemyn galva, esą, žiūrovams šaukiant: „Aaa, dabar suprantu, kas buvo nurodyta afišoje!“
Ir tuomet ateidavo didžioji akimirka: priešais rezervuarą būdavo užtraukiama užuolaida, kad niekas nematytų, kas vyksta. Taip, teisingai perskaitėte. Daugiausia kalbų sulaukdavęs triukas, kurį atlikdavo garsiausias savo amžiaus magas, vykdavo už užuolaidos, kad niekas nematytų, kas vyksta. Ką čia bepridursi – pramogos yra subjektyvus dalykas.
Kaip ten bebūtų, po dviejų, kaip anuomet sakyta, „šiurpą keliančio jaudulio“ minučių H. Houdini išnirdavo visas gyvas ir sveikas.
Norite šiandien surengti tokį patį gerą triuką? Kvapo sulaikyti ilgai nereiks
Atlikti šį išsilaisvinimo triuką H. Houdini padėjo daugybės įgūdžių kombinacija. Kaip žinia, H. Houdini buvo labai lankstus ir gerokai „pasikaustęs“ išsilaisvinimo iš pančių srityje, todėl jau vien dėl to turėjo kelis pranašumus. Greitai užtraukiama užuolaida užmaskuodavo tą faktą, kad H. Houdini panardinimo metu neišvengiamai daug vandens išsipildavo, todėl magui likdavo pakankamas oro burbulas, kad jis galėtų susiriesti ir kvėpuoti.
Be to, pati kamera nebuvo labai sandari: šį faktą aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sužinojo vieno muziejaus savininkai, kurie pamėgino tą kamerą paversti akvariumu. Nereikia ir sakyti, kad mėginimas buvo nesėkmingas.
Be to, kadangi kameros viršus buvo dalis įrenginio, laikančio magą, jis galėdavo be vargo išlipti ir išvengti problemų, su kuriomis anksčiau susidurdavo panašius triukus atlikdavę fokusininkai, naudoję sunkius dangčius.
Visa konstrukcija užtikrindavo, kad reikės trumpiau sulaikyti kvėpavimą po vandeniu ir laukti, kol bus užtraukta užuolaida. Magas turėdavo daugiau laiko išsilaisvinti. Be to, padėdavo ir tai, kad raktai, kurie buvo naudojami „surakinti“ H. Houdini, iš tiesų aktyvuodavo mechanizmą, kuris leisdavo išsilaisvinti iš pančių.
Iš esmės visas šis triukas yra išradingumo ir daugybės valandų praktikos derinys. Šis triukas turėjo tokios didelės įtakos magams, kad jie jį atkartoja iki šių dienų.
Čia paaiškinama, kaip buvo atliekamas triukas:
