„Kalbėdamas apie dainas, nemėgstu epitetų „ypatinga", „unikali", „tobula", nes tik istorija parodo, kokia ta daina buvo iš tikrųjų. Žinote, kartais dainos gali būti nuostabios aranžuotėmis, melodijomis ir viskuo kitu, bet labai priklauso nuo to, kas tą dainą dainuoja. Tai – tas pats, kas turėti nuostabų automobilį, bet jei prie vairo sėdi prastas vairuotojas, nieko nepasieksi. Man atrodo, kad Ieva Zasimauskaitė turi tą savybę – gali pravažiuoti su visiška kriošena, bet vis tiek nebus paskutinė, nes ji turi pojūtį, jautrumą muzikai", – apie Lietuvos atstovę „Eurovizijoje" ir konkursinę dainą „When We're Old" atsiliepia M. Mikutavičius.
Jis priduria, kad muzikos pajautimas muzikantui kartais yra net svarbesnis dalykas, nei tobulo balso turėjimas. „Ji turi širdį ir kažkokį gilų vidinį pasaulį. Kai ji dainuoja, tai labai jaučiasi. Kai žiūri į jos veidą, pats tiki, kad ji tiki savo daina ir savimi. Tai yra labai svarbu. Tiesą sakant, kai į ją žiūriu, ji kažkodėl mane graudina. Nežinau, kodėl.
Nenuliūstu tikrai, neišeinu į balkoną ir nepabandau iššokti, bet ji kažką paliečia. Jei Ieva dar mokėtų įkišti galvą liūtui į nasrus, būtų tobula dainininkė", – šypsosi M. Mikutavičius.
Dainininkas įsitikinęs, kad visi aplinkiniai pastebi, jog I. Zasimauskaitė turi jautrumą, nuoširdumą, o tai, M. Mikutavičiaus teigimu, mūsų dabartiniame betono pasaulyje – vis retesnė vertybė. „Jei ji sugebės tai išlaikyti iki gilios senatvės, ko jai ir linkiu, labai džiaugsiuos", – tvirtina M. Mikutavičius.
