„Rokados“ šokių vadovė – apie patirtį Omano moterų kalėjime, darbo su Ryčiu Cicinu užkulisius ir kartais kylančius pykčius

Dar studijuodama pirmame kurse, Marija papuolė į įspūdingus pasirodymus bei šoko koncertuose Lietuvos viešbučio 22 aukšte, į kuriuos tais laikais būdavo įleidžiamas tikrai ne kiekvienas. Anuomet tai buvo traukos centras, į kurį rinkdavosi tiek įžymybės, tiek pramogų išsiilgę žmonės, tiek vadinamieji 90-ųjų berniukai, išsipirkdavę visas pirmąsias eiles pasirodymuose, rašoma pranešime spaudai.

Kolektyvas koncertavo ne tik gimtojoje šalyje, bet ir užsienyje, kur patirdavo įvairiausių nuotykių. Vienas jų plačiai nuskambėjo ir Lietuvoje.

Patirtis kalėjime

Viena įsimintiniausių kelionių į Omaną baigėsi ne itin linksmai. Legaliai dirbusios šokėjos, pasibaigus kontraktui, susiviliojo pasiūlymu pratęsti vizitą šalyje ir toliau šokti kitame restorane. Žodinis susitarimas, be kontrakto, turėjo savo kainą – šokėjos, važiuodamos taksi iš oro uosto, iš kurio tuomet paspruko, kai turėjo skristi namo, buvo apsuptos tenykštės policijos, ir... išgabentos į moterų kalėjimą.

Marija papasakojo apie visą šią nemažai streso sukėlusią istoriją, kurios galėjo ir nebūti, jei ne jaunatviškas užsispyrimas ir perdėtas pasitikėjimas savimi. Kalėjime jas aplankęs Lietuvos garbės konsulas už merginų išlaisvinimą pareikalavo jų uždirbtų pinigų, neva, baudoms padengti. Marija išdidžiai atsisakė ir tai merginoms kainavo dar tris paras kalėjime.

„Supratome, kad reikia sutikti su jo sąlygomis, nes čia mūsų neras niekas – nei tėvai, nei Lietuvos policija. Tiesiog mūsų neras. Nugalėjo sveikas protas, kad reikia derėtis, o po trijų dienų ir vėl atvažiavus konsului, per save teko perlipti“, – pasakojo Marija.
Atidavusi paskutinį atlyginimą ir gavusi pasus, Marija su savo nelaimės draugėmis buvo nuvežta į oro uostą.

Darbas su R. Cicinu

Kolektyvas „Rokada“, savo kelią pradėjęs dar 1998 m., visada išsiskyrė savo apranga – kitokia, nei įprasta, ryškesne. Šiandien kolektyvas neįsivaizduojamas be ryškiaspalvių, įspūdingų kostiumų, kurie taip pat tapo ir neatsiejama R. Cicino pasirodymų dalimi.

„Aš turiu tokią ligą blizgučiams – visi, kas mane pažįsta, sako, o dievai, ir vėl ji ateina... Taip, aš prisipažįstu, labai mėgstu blizgučius, plunksnas, viską, kas gražu. Galėčiau maudytis aukso vonioje ir man tai suteiktų didžiausią palaimą“, – teigė Marija.

Darbas su R. Cicinu leido šokėjoms dar labiau atskleisti savo meilę išskirtiniams apdarams – juk atlikėjas ir pats yra gana ekstravagantiškas, drąsiai eksperimentuoja su stiliumi.

Marija atskleidė, kaip susipažino su garsiu Lietuvos atlikėju, ir kaip prasidėjo jų bendras kūrybinis kelias. R. Cicinas, ilgai stebėjęs kolektyvo veiklą, nusprendė paįvairinti savo rengiamus koncertus, ir taip prasidėjo ilgus metus trunkantis jų bendradarbiavimas.

„Tai – artistas iš didžiosios raidės. Aišku, mes pykstamės kaip ir kiekvienoje šeimoje. Mūsų šou šeimoje visko būna. Koks jis bebūtų kitoniškas, kažkam – didis artistas, bet jo požiūris į sceną, į žiūrovą, į šou, vertas didžiulės pagarbos. Niekada gyvenime jis neleis sau išeiti į sceną nepasiruošęs, pavėluoti, neatvykti, blogiau sudainuoti. Visada viskas laiku. To paties, aišku, reikalaujama ir iš mūsų. Jis be proto gerbia savo žiūrovą, savo klausytoją, ir ta pagarba net spinduliuoja“, – pasakojo Marija.