– Kai išgirdote, kad TV rengia chorų projektą, nepasirodė jums tai nerimta?
– Kai pakvietė dalyvauti „Chorų karuose“, nieko iš anksto nežinojau. Tikėjausi, kad tai bus šou projektas ir nebus taip, kaip buvo LTV „Lietuvos balsuose“, kur dalyvavo visas choras, o ne suburtas ansamblis kaip šiuo atveju.
– Ar jau spėjote pajusti, kad chorų atsiradimas TV ekrane padidino jaunimo norą dainuoti?
– Tas noras tikrai padidėjo. Tai jaučiu vadovaudama savo chorui „Jaunystė“. Tačiau darbas chore nėra toks lengvas, kur gali ateiti padainuoti ir nieko daugiau nereikia. Iš tiesų, kad pasiektum norimą rezultatą, reikia ilgai ir kruopščiai dirbti. Būtent šito jaunimui dažniausiai ir pritrūksta. Išsigandę to darbo, dalis choristų pasitraukia.
– Kokie keliai jus suvedė su Raigardu Tautkumi?
– Anksčiau su juo visiškai nebuvau pažįstama. Paprasčiausiai jis man paskambino ir pasiūlė darbuotis kartu, atstovauti savo gimtajam miestui. Su malonumu sutikau, nes man tai – įdomus ir kilnus projektas.
– Lengvai sutariate visais klausimais?
– Stengiamės sutarti. Kartais bendro sutarimo ieškome diskutuodami.
– Ar šampaninis Kauno choras iš jūsų atima daug laiko?
– Repetuojame iš esmės kiekvieną dieną.
– Ar būtų liūdna, jei nosį jums nušluostytų marijampoliečiai, sulaukiantys didelio žiūrovų palaikymo?
– Niekada apie tai negalvojau.
– Ką naudinga gavote iš TV chorų projektų?
– Kiekvienas projektas turi savo trūkumų ir pranašumų. Dabar ir aš, ir kiti juntame didelį nuovargį. Tempas – beprotiškai didelis. LTV „Lietuvos balsuose“ atlikome dainas iš savo repertuaro, o čia kas savaitę turime parengti po naują kūrinį. Beprotiškai sunku. O smagu tai, kad turi dar vieną galimybę pasisemti naujos patirties, susipažinti su žmonėmis ir pasimokyti iš padarytų klaidų.
– Kiek jau metų draugaujate su muzika?
– Nuo pat vaikystės padėdavau savo tėčiui vargonuoti Kauno arkikatedroje bazilikoje. O nuo 1993 metų vadovauju „Jaunystei“.
– Jūsų mama – dainininkė, tėtis – vargonininkas, chorvedys ir kompozitorius. Kitokios savo ateities, matyt, nė neįsivaizdavote?
– Tikrai nebuvo minčių eiti kažkur kitur. Muzika – visas mano gyvenimas.
– Netrukus būsite naujojo projekto – „Šeimų dainos“ – vertinimo komisijos narė. Jums tai įdomu ar tiesiog priprašė?
– Aišku, pati nesivežiau. Paprašė ir sutikau. Jaučiu, kad bus labai sunku. Dalyvaus ir pažįstamų, o man teks juos vertinti. Man patinka dainuojančios šeimos. Ir mūsų visa didelė šeimyna yra susijusi su muzika, tad svarstė, ar neįsitraukus į šį projektą, bet paskui persigalvojo.
– Kas jums gyvenime teikia didžiausią malonumą?
– Skaniai pavalgyti. Labai mėgstu jūrų gėrybes. Dažniausiai valgau namuose. Pati pasigaminu, kartais dukra mane pamaitina. O kai atšyla oras, didžiausią palaimą jaučiu prie ežero, kur karaliauja ramybė ir nėra muzikos.