Kokiais būdais Kristina Brazauskienė siekė karjeros? Koks stebuklas turėjo įvykti, kad ta, kuri sovietmečiu sporto rūmų bufete pilstė kavą bei gėrimus, staiga atsidūrė turtingiausių Lietuvos moterų sąraše? Ir kaip Kristina Butrimienė užkariavo Lietuvos Prezidento širdį? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo ne vienas.
Tačiau antradienio vakarą, LNK laidoje „Neišgalvoti gyvenimai“, apie savo praeitį pagaliau pasiryš prabilti ir pati Prezidento našlė. Kristina sako, kad jai iki gyvo kaulo nusibodusios netylančios kalbos, neva už Algirdo Mykolo Brazausko ji kadaise tekėjo dėl išskaičiavimo ar Prezidento neva turėtų milijonų.
„Jau seniai esu turtinga ir labai įtakinga. Nebijau pasakyti: kažkada buvau pati tikriausia karjeristė“, - tikina Kristina Brazauskienė, LNK laidai duotame interviu žadanti savo praeičiai suteikti kur kas daugiau aiškumo.
„Aš esu dirbus ir „Neringos“ kavinės vedėja, ir „Šešupės“ valgykloj, dirbau „Draugystės“ restorano vedėja, paskui buvau ministrų tarybos valgyklos vedėja. Mano darbštumas man suteikė galimybę pasireikšti“, - pasakojo pašnekovė.
Kokiais būdais sovietmečiu buvo daroma karjera? Kaip iš Kauno kilusi Kristina, tuomet dar Butrimienė, tapo Vilniaus elito dama ir kodėl būtent jai, dar nė keturiasdešimties neturinčiai, pataikaudavo ponios? Kokių deficitų kalnus ji laikė savo rankose ir, svarbiausia, ar galėjo ji, generalinė direktorė, gauti tais laikais neįtikėtinai didelį, tūkstantinį atlyginimą, tarnybinį automobilį, vasarnamį Turniškėse ir galią skirstyti deficines prekes?
„Man atlyginimas buvo netgi 2700 rublių. Plius „Volga“ vežiodavo“, - drąsiai prisipažįsta ji. Sovietinius laikus tyrinėjantis Seimo narys Julius Veselka sako, kad tokių atlyginimų tais laikais tikrai nebūdavo.
Ar gali būti, kad kalbėdama apie tuometį savo atlyginimą Kristina Brazauskienė kažką painioja? O gal tikrosios tiesos apie sovietmečio ponų gyvenimą iki šiol nežinojome mes?
