Šiemet Klaipėdoje per Jūros šventę įsikurs Pirmojo Baltijos kanalo uostas, kuris Lietuvos uostamiestyje suvienys visų trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos meilę jūrai.

Pirmosios Jūros dienos 1934 m. organizatoriai tikriausiai neįsivaizdavo, kad jų renginys, kurio tikslas buvo populiarinti jūrą ir stiprinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės įvaizdį pasaulyje, skatinti lietuviško laivyno kūrimąsi ir pristatyti Klaipėdos miestą, sulauks savo septyniasdešimt aštuntųjų metinių paminėjimo. Negana to, šiemet Klaipėda minės ir miesto įkūrimo 760 metų sukaktį. Tad šventė žada būti išties įspūdinga.

Pastaraisiais metais Jūros šventes aktyviai rėmė ir Pirmasis Baltijos kanalas. Šiais, jubiliejiniais metais, trims Baltijos šalims transliuojanti televizija taps šventės dalimi. Pačiame Jūros šventės 2012 m. įkarštyje, rugpjūčio 4 d., šeštadienį prie legendinio burlaivio „Meridianas“ įsikurs ir prisišvartuoti pakvies Pirmojo Baltijos kanalo uostas.

Uosto svečių lauks šou programa: įvairūs konkursai, atrakcijos, garsių Lietuvos, Latvijos bei Estijos atlikėjų koncertai, šokėjų kolektyvų pasirodymai bei PBK jūrų kapitono rinkimai.

„Jūra svarbi ne tik Lietuvai, bet visoms trims Baltijos šalims, kurias vienija bendra istorinė, politinė, ekonominė praeitis ir, žinoma, jūra. Todėl šiais metais norime apjungti tris Baltijos šalis ir kviečiame į Klaipėdą latvių ir estų muzikos grupes. Tikimės, kad Jūros šventė pritrauks svečių iš Estijos ir Latvijos“, – sako „BMA Lietuva“ generalinė direktorė Jolanta Butkevičienė.

Pirmojo Baltijos kanalo uoste prie „Meridiano“ žiūrovų laukia įspūdinga programa. Šventę pradės Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ programa: sporto klubų, jaunųjų sportininkų pasirodymai, visuotinė mankšta bei pamokos praeiviams. Vėliau – itin intriguojantys ir šmaikštūs PBK jūrų kapitono rinkimai. Žiūrovų, pasiryžusių dalyvauti konkurse, lauks įvairios rungtys: parodijavimo ir dainavimo, kapitono žmonos rinkimai, paslėpto lobio paieškos, orų spėjimas ir daugelis kitų. Konkursų dalyviai atsikvėps stebėdami šokėjų kovas bei klausydami trijų Baltijos šalių muzikantų pasirodymų.

Ypač nekantraudami pasirodymo PBK uoste laukia šventės svečiai – muzikos grupės iš Latvijos „Powergy“, „Dandelion wine“ ir dainininkė, kompozitorė, pianistė, arfos virtuozė Kristina Korvin. Anot roko grupės „Powergy“, jų muzika veržiasi iš pačių žmogaus sielos gelmių, atskleisdama tikrąsias vertybes, o muzikantams lieka pritaikyti galingus harmonijos akordus ir grąžinti žmonėms tikrus muzikos meno kūrinius.

„Pirmą kartą dalyvausime šioje nuostabioje šventėje, todėl tikimės patirti neišdildomų įspūdžių. Ruošiame galingą energijos užtaisą – pačias originaliausias mūsų grupės dainas. Pasirodymas Jūros šventėje bus lietuvių supažindinimas su mūsų kūryba. Aišku, norisi palikti malonų harmonijos ir pozityvo šleifą“, - apie debiutą Jūros šventėje pasakoja grupės „Powergy“ gitaristas, garso režisierius, dainų ir muzikos autorius Michailas Bobkinas.

„Dandelion wine“ – muzikos kolektyvas, grojantis džiazo, pop-džiazo, funk ir disko stiliaus muziką. Per ilgus grupės gyvavimo metus keitėsi muzikantai. Šiandien likę du senbuviai – solistė Evelina ir gitaristas Juri, kurie ir yra daugelio dainų autoriai. Atlikėjai prisipažįsta, kad pavadinimą grupei „pasiskolino“ iš rašytojo Rėjaus Bredberio romano „Pienių vynas“.

„Žinoma, mes buvome Klaipėdoje, juk ji visai netoli Rygos. Gal todėl tarp šių miestų daug panašumų. Bet tuo pačiu jūsų uostamiestis turi savitą jaukumą ir šarmą. Tikimės, kad Lietuvos uostas pasitiks mus saulėtais orais ir šventinėmis nuotaikomis. Apskritai, Lietuva – nuostabi šalis, nuolatos dovanojanti talentingus, profesionalius atlikėjus, kurie groja įvairius muzikos stilius“, – šiltų žodžių negaili „Dandelion wine“ solistė Evelina.

Pirmasis Baltijos kanalas visus sveikina su artėjančia Jūros švente ir laukia gerųjų vėjų mieste – Klaipėdoje, o rugpjūčio 4-tąją – savo nuosavame uoste prie burlaivio „Meridianas“. Ir žada neišdildomų įspūdžių!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją