„Dažniausiai pasitaiko per kokias pilnatis, kai žmonės, kurie būna pastatę už rungtynes, nelaimi. Tada prasideda grasinimai ir prašymai susimokėti, nes tu maždaug dėl to kaltas. Nenori į tai kreipti dėmesio, bet perskaitai ir vis tiek lieka galvoje, pasąmonėje tie dalykai. Čia tik sportas, žmonės. Ar jūs tikrai taip galvojate? Ar jūs tikrai taip linkit? – LNK laidoje „Bus visko“ kalbės Jonas Mačiulis.
Paklaustas, kas vyksta rinktinės rūbinėje po itin svarbių, tačiau nesėkme pasibaigusių varžybų, vyras prisimena 2014 metais vykusį Pasaulio vyrų krepšinio čempionatą, kuomet teko pralaimėti rungtynes dėl trečiosios vietos ir namo grįžti be medalių.
„Visi tikėjosi, visi jau medalius matavosi. Laidotuvės, tikrąja ta žodžio prasme būna laidotuvės. Rūbinėj tyla, visi paskendę savo emocijose, atsisveikinimo vakarienės būna apie nieką, tie juokai jau nebe juokai. Emocinė būsena yra labai bloga. Kai tu paprastam darbe dirbi, kažkur kažkas nepasiseka, apie tai žino tavo bendradarbiai ir galbūt šeima, očia žino visa Lietuva, kad tau nepasisekė. Šiuo atveju net ir visas pasaulis.”
Jonas prisimins ir darbą žymiausiuose pasaulio krepšinio klubuose bei gyvenimą Graikijoje, Italijoje bei Ispanijoje. Pastarojoje vyras su šeima praleido net ketverius metus ir žaidė prestižiniame Madrido „Real“, todėl papasakos ir apie tai, kokių taisyklių privaloma laikytis atstovaujant šiam vardui ir už ką čia duodami įspėjimai. Bus paliesta ir pinigų tema bei pamokos, kurias teko išmokti, norint gyventi finansiškai stabilų gyvenimą pasibaigus karjerai.
„Supranti, kad tie pinigai dideli, ir kad jie gali greitai užsibaigti, pasąmonėje kažkur giliai žinai, bet nenori to pripažinti. Vieną mėnesį gali išleisti visus, kitą mėnesį jie vėl ateina. Toks neužsibaigiantis ratas. Tik vieno dalyko dauguma jaunų žaidėjų nesupranta, kad vis dėl to tie pinigai pasibaigs maždaug po dešimties metų, jeigu protingai nesusidėliosi”.
