Neseniai turėjome puikų ir kritikų išliaupsintą biografinį filmą „Ponas Džounsas“, o dabar ši puiki režisierė nusprendė perkelti į kino ekranus Antrojo pasaulinio karo metais veikusio čekų gydytojo Jano Mikolašeko gyvenimą juostoje „Šarlatanas“.

Apie ką mes čia…

Jau nuo pačios jaunystės žymus čekų gydytojas Janas Mikolašekas pradėjo domėtis gydomosiomis augalų savybėmis, kas leido jam išrasti ne vieną puikų gydomąjį poveikį turintį vaistą. Ir nors jo kolegos į tokius eksperimentus žiūrėjo itin skeptiškai, Janas paprastiems ir už gydymą pinigų neturintiems mokėti žmonėms tapo tikru išsigelbėjimu. Tačiau tai negalėjo trukti amžinai ir jo metodais pradėjo domėtis į valdžią po Antrojo Pasaulinio karo atėję komunistai, kuriems liaudies gydytojas pradėjo kelti nerimą.

Kūrinio turinys

Teko man žiūrėti beveik visus Agnieszkos Holland darbus, todėl nepavadinti jos lenkų kino legenda tiesiog neįmanoma. Visgi tai viena žymiausių ne tik lenkų režisierių, bet ir viena žymiausių visame pasaulyje moterų režisierių, kurios darbais neįmanoma nesižavėti. Ir nesakau, kad visi jos sukurti filmai yra nepakartojami, bet dauguma tikrai yra verti peržiūros. Na, o jeigu Jūs dar nebuvote matę nei vieno jos filmo, rekomenduočiau pradžioje susipažinti su 2011 metų „Oskarams“ nominuotu geriausio užsienio filmo kategorijoje hitu „Tamsoje“.

Kalbant apie šį jos naujausią darbą, galėčiau pasakyti, jog tai tikrai dėmesio vertas, kruopštumu pasižymintis bei puikiai biografinės dramos žanrą apibūdinantis pasakojimas, kurio didžiausiu cinkeliu tampa įtraukiančiai papasakota vieno iškilaus gydytojo istorija. Ir jo istorija neapsiriboja vien neįprastais gydymo metodais ar be galo įdomiu gyvenimo būdu, bet ir politiniais aspektais, kurie vienu metu jam tapo itin didele problema.

Ties politiniais aspektais ir yra vystoma visa šios juostos siužetinė linija, nes besikeičiant valdžiai ir už lango siautėjant tiek karui, tiek revoliucijoms, labiausiai nuo to kentėjo paprasti žmonės, kuriems ir norėjo ištiesti pagalbos ranką Janas Mikolašekas, bet ne visi jam norėjo leisti tą padaryti. Būtent tai sugeba sudominti, nes peržiūros metu be galo įdomu yra, kaip gi vystytis ši istorija toliau ir ar pavyks Janui išsikapstyti iš labai nepavydėtinų jam situacijų.

Patys personažai filme atkurti be galo natūraliai ir patraukliai, jog žiūrovui tikrai neturėtų sukelti problemų susitapatinimas su vienu ar kitu. Šiuo atveju labiausiai atsiskleidžia pagrindinis viso šio pasakojimo herojus Janas, kurio gyvenimas ir darbo užkulisiai pateikia mums jį iš kelių įdomių pozicijų. Nesakau, kad visos juostos metu tenka į jį žiūrėti kaip į kokį didvyrį, nes jis tokiu tikrai nebuvo, bet suvokti jo misiją ir darbo specifiką galima labai lengvai, nes tokių žmonių kaip jis pasaulyje buvo, yra ir bus.

Neatskleidžiant per daug siužeto, norėčiau dar paminėti vieną labai svarbų aspektą. Filmas nėra greitas, todėl jeigu Jums nepatinka itin lėtai vystomi, nors ir intrigą bei įtampos žiupsnelį turintys kino projektai, gal visgi nevarkite, nes pramogos čia tikrai negausite. Visgi tai ganėtinai rimtas filmas, kuriam reikia atitinkamo nusiteikimo.

Tad apibendrinus, galiu pasakyti, jog tai dar vienas kokybiškas Agnieszkos Holland darbas, kuris gal ir neprilygsta savo dramaturgija mano paminėtam „Tamsoje“ ar keliems kitiems ankstyviems jos karjeros projektams, bet tikrai turi ką pasiūlyti biografinių filmų gerbėjams ir dar kartą įrodo, jog tai yra didi režisierė.

Techninė juostos pusė

Atsižvelgus, kad prie filmo dirbo reguliari Agnieszkos Holland filmų komanda, bendras vaizdas gavosi be galo kokybiškas. Vien ko vertas kruopštumu pasižymintis meninis apipavidalinimas, kurio dėka žiūrovams nesunkiai bus persikelti į rodomas epochas ir žiūrėti, kaip keitėsi mados, tendencijos ir patys laikotarpiai dėka kostiumų, dekoracijų ir šukuosenų. Be to, šauniai atrodė ir kameros darbas, kuris leido susikoncentruoti net ir į pačias mažiausias siužete pateiktas detales. Garso ir vaizdo montažas tvarkoje, o muzika puikiai apčiuopia visumą ir peržiūros metu sukuria labai keistą, bet tuo pačiu intriguojančią atmosferą ekrane.

Aktorių kolektyvinis darbas

Manau, kad dideliu indėliu šiame filme tapo ne vien Agnieszkos Holland profesionalumas ar puiki techninė dalis, bet ir pagrindinio aktoriaus vaidyba. Janą Mikolašeką čia suvaidino ne kas kitas, o nuostabus čekų aktorius Ivanas Trojanas, kurio pasirodymas ekrane užburia natūralumu, jog neįmanoma nesimėgauti jo aktoriniais sugebėjimais.

Taip pat šauniai suvaidino Jurajus Lojus, Jaroslava Pokorna ir jauną Janą Mikolašeką įkūnijęs Josefas Trojanas. Kaip galima suprasti iš pastarojo pavardės, jis yra Ivano sūnus. Tad sūnaus ir tėvo pasirodymas ekrane buvo be galo profesionalus, nors sūneliui gal kažkiek ir pritrūko patirties tam tikrose scenose, nes tai buvo jo debiutas dideliame kine.

Verdiktas

„Šarlatanas“ – dar vienas kokybiškas, rimtas ir dėmesio vertas lenkų kino legendos Agnieszkos Holland darbas, kuriame yra pristatyta be galo įtraukianti vieno iškilaus žmogaus gyvenimo istorija. Be pačio pasakojimo ir jo patrauklaus įgyvendinimo dėka režisūrinių sprendimų, juosta paperka kruopščia technine dalimi ir puikiu pagrindinio aktoriaus Ivano Trojano pasirodymu, nuo kurio tiesiog neįmanoma atitraukti akių. O to ir užtenka norint gauti gerą bei prasmingą laiką kino salėje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)