„Sakau atvirai, jūs to Lietuvoje dar nematėte. Ir nepamatysite. Na, gal po kokių penkiasdešimties metų“, – drąsiai prognozuoja dainininkė, dėkingai žvelgdama į savo vyrą Elegijų, kuris, jos žodžiais tariant, ir yra pagrindinis idėjos ir viso būsimojo grandiozinio koncertų turo organizatorius ir įgyvendinimo autorius. Pora kartu jau penkeri metai.
Skandalai ir visos pikantiškos detalės iš žvaigždės gyvenimo – jau istorija. Tai buvo iki Elegijaus. Nepaisant apkalbų ir prieštaringų nuomonių dėl tokio pasirinkimo, po daugelio paklydimų ir nusivylimų metų, dainininkė šiandien vėl spindi džiaugsmu ir tiki meile. „Norisi rėkti garsiai, kokia esu laiminga. Norisi ir bijau. Pati sau tiesiog pavydžiu to savo žmogaus. Man Elegijus dabar yra viskas. Jis toks protingas, toks supratingas, jis toks man reikalingas”, – savo mylimojo dorybes vardija moteris. Bet labiausiai dėkinga jam už naują gyvenimą, gyvenimą be alkoholio. Tvirtina, kad tik šio žmogaus ir didžiulės meilės dėka jai pavyko atsitiesti ir štai jau beveik ketveri metai gyventi blaiviame pasaulyje.
„Žmonės meta tą savo priklausomybę tiktai savo noru. Kiek aš prisižiūrėjau į tuos, kuriuos atveža per prievartą, jie praktiškai visi atkrenta. O aš jau ir pati buvau pavargusi nuo tokio neatsakingo gyvenimo, pati jau galvodavau, kaip aš galiu taip neatsakingai elgtis su tais, kurie mane myli”, – laidoje pasakos Džordana Butkutė.
Šiandien dainininkė jau neslepia, jog Elegijaus, tapusio dainininkės vadybininku ir ėmusio rūpintis mylima moterimi bei jos muzikine karjera, laukė tikras išbandymas.
„Jis susitardavo dėl koncertų, suorganizuodavo viską, o aš užsispirdavau nevažiuoti. Laužiau jo ryžtą ir nusiteikimą, pykau be pagrindo, trenkdavau durim ir išeidavo arba jį vydavau. Bet jis nepasitraukė. Tik žmogus, pats viską perėjęs ir nugalėjęs savo priklausomybes, galėjo tiek ištverti. Sako, jei būtų bent per plauką mane mažiau mylėjęs, nebūtų tiek kovojęs”, – ryžtingai ir atvirai pripažįsta žinoma scenos moteris.
Kova dėl blaivaus gyvenimo truko apie pusantrų metų, dabar jau ir Džordana prisipažįsta kažkuriuo metu siaubingai išsigandusi, jog gali prarasti ir savo gelbėtoją. Ne veltui solistė šiandien atvira iki netikėtumų. Pati nesuvokia, kodėl Dievas ją taip myli. Nuo keturiolikos metų davęs galimybę dainuoti, net ir siųsdamas nelengvus išbandymų laikotarpius, sėkmę laikęs kažkur šalia, prisimena nuo mažens giliai tikinti dainininkė.
„Žmonės ėjo į mano koncertus. Jie visada mane mylėjo. Gal dėl to, kad jie jaučia, jog, nepaisant visko, aš juos irgi myliu. Gerai uždirbdavau, neturiu ko slėpti, pinigų man beveik niekada netrūko. Mamai dar vaikystėje sakiau, kad pati uždirbsiu pinigus ir galėsiu pragyventi iš muzikos. Ir visados norėjau vaikų”, – turbūt didžiausią savo skaudulį atveria populiarios muzikos primadona. Jau pakeliui į pasaulį esančio vaikelio praradimas tąkart turbūt vienintelį kartą rimtai atėmė norą ir dainuoti, ir bendrauti.
„Mečiau grupę, atsisakiau lipti į sceną. Užsidariau namuose ir nenorėjau nieko. Netekau darbo, koncertų. Ir ištisai verkiau. Buvo tik ašaros, alkoholis ir vaistai”, – savo skausmą prisimena Džordana, neslėpdama, jog yra pažinusi net ir smurtą. O sykiu su šampano purslais ir brendžio taurėmis pranyko ir atsisijojo netikri draugai.
Kokius dar nusivylimus teko patirti Džordanai? Kas buvo didžiausias jos nuopolių kaltininkas ir kas buvo tie žmonės, kurie, dar jai pačiai nejaučiant savo smukimo į dugną, nenuilstamai ragino: Džordana – stop! Neatsitiktinai, vėl besiruošianti nustebinti visus savo gerbėjus, Džordana Butkutė savo naujausią albumą, jau sulaukusį didžiulio pasisekimo, pavadino „Nesudeginta ant laužo”. Turbūt neverta spėlioti, kodėl.
