Atlikėja, pedagogė Asta Pilypaitė jau ne vienerius metus sukasi ne tik pramogų versle, bet dirba intensyvų darbą ir už jo ribų: koncertuoja, dirba su vaikais vadovaudama vokalinei studijai. Pastaroji veikla ne tik labai džiugina, bet reikalauja ir daug kūrybinių jėgų bei pastangų.
Laidoje „Sveikas rytojus“ atlikėja pasakojo, kad prie didelio darbo tempo prisideda ir šventinis laikotarpis, rašoma spaudos pranešime.
„Mano gyvenime yra daug nuoseklaus, bet neramaus darbo. O kur dar šventinis stresas – turiu daug kalėdinių koncertų, kurie atima daug jėgų. Reikia labai planuoti savo laiką“, – apie įtemptą gyvenimo ritmą atviravo A. Pilypaitė.
Anot dainininkės, didelis darbo krūvis ir atsakomybė priveda ir prie vidinio išsekimo.
„Labai mėgstu šypsotis ir norėčiau, kad man nebūtų trukdžių to daryti, tačiau sutrukdyti šypsotis gali persidirbimas. Būna, kad viduje susikaupia labai daug emocijų. Kartais nebesinori nieko daryti. Dažniausiai dėl to nukenčia šeima. Vidinę įtampą jaučiu beveik nuolatos. Jeigu savaitgalį nepailsiu, tuomet ta įtampa išlieka ir vėliau. Ji vis po truputį auga“, – pasakojo žinoma moteris.
Asta atskleidė, kad jaučiama įtampa pasireiškia įvairiais nemaloniais fiziniais požymiais.
„Vienas iš požymių, kuris signalizuoja apie vidinę įtampą – nemiga ir širdies permušimai. Nemiga yra sunkiausias dalykas, nes kai neišsimiegi, viskas rutuliojasi toliau: viena nemigo naktis – viena įtempta diena, dar viena nemigo naktis – dvigubai įtempta diena. Tuomet jau būna laikas sustoti“, – asmeniniais potyriais dalinosi laidos pašnekovė.
Asta atskleidė, kaip ji kovoja su stresu ir kasdieniniais iššūkiais.
„Man labai padeda tyla ir pabuvimas su savimi. Jaučiama įtampa, galvą užplūstančios įkyrios mintys paveikia mūsų grožį ir sveikatą. Vakarais lankau lotynų šokių pamokas. Fizinis krūvis padeda atsikratyti neigiamų minčių“, – apie atsipalaidavimo būdus pasakojo žinoma moteris.
Dainininkė taip pat atskleidė dar vieną laiko patikrintą vietą, kuri padeda atgauti kūrybines jėgas.
„Man labai patinka laiką leisti sanatorijoje. Tiesa, artimiausiu metu joje ne tik ilsėsiuosi, bet ir turėsiu naujametinį koncertą – gruodžio 31 dieną „Eglės sanatorijoje“ lauksiu visų savo gerbėjų. Beje, sutikti Naujus metus sanatorijoje buvo viena iš mano svajonių. Pirmą kartą nuvažiavau į sanatoriją karantino metu, kai ieškojau, kur galėčiau keletą dienų praleisti išbandydama sveikatingumo programą. Pailsėti atvykau kartu su dukra. Laikas sanatorijoje yra nuostabus būdas persikrauti. Man labai patinka garinės pirtys, masažai, burbulinės ir purvo vonios. Pastarosios suteikia galimybę kokybiškai išsimiegoti. Taip pat balso stygoms labai padeda inhaliacijos. Savaitę pabuvusi sanatorijoje pajaučiu, kad sugrįžta visos kūrybinės mūzos“, – pasakojo A. Pilypaitė.
Apie streso žalą organizmui laidoje ir kalbėjo fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius.
Kaip teigė gydytojas, patirdami stresą paveikiame net kelias skirtingas organizmo sistemas.
„Mes esame gyvos būtybės ir mes taip evoliucionavome, kad dabar gyvename strese. Apie 20 procentų mūsų populiacijos žmonių yra jautresni nei įprastai. Kai patiriame pastovų stresą, įsijungia visos organizmo sistemos: psichinė, endokrininė ir imuninė. Kai šios sistemos normaliai funkcionuoja, mes būname sveiki, stiprūs, protiškai ir psichologiškai atsparūs, galime dirbti, ir kurti“, – pasakojo gydytojas.
Anot specialisto, sutrikus šioms organizmo sistemoms kūne atsiranda tam tikri negalavimai.
„Kai sutrinka organizmo sistemų pusiausvyra, prasideda pirmosios vadinamos dezadaptozės arba nepilnai išsivysčiusios, bet varginančios ligos: lėtinio nuovargio sindromas, neaiškios kilmės dubens skausmai, menedžerio ar vyriškos moters sindromai, fibromialgija. Atsiranda tokie negalavimai, kurie mums trukdo funkcionuoti, ypač protiškai. Pradeda kamuoti protinis pervargimas. Tačiau atskirai kūno ir proto vertinti negalime“, – apie pervargimo pasekmes pasakojo gydytojas A. Balčius.
Gydytojas pabrėžė, kad tiek kūno, tiek smegenų sveikata turime rūpintis vienodai, nes jos vieną kitą papildo.
„Kad protas normaliai veikų, reikia rūpintis kūnu, nes kūnas turi pasirūpinti kitais dalykais. Jis tam ir yra sukurtas, kad aprūpintų smegenis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Žmogaus smegenys – tai organas, kuris sunaudoja daugiausiai energijos mūsų organizme. Niekas organizme nefunkcionuoja be energijos šaltinių“, – pasakojo „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai.
Anot gydytojo A. Balčiaus, mūsų kūnas mums gali signalizuoti apie protinį pervargimą visai paprastais būdais, tik reikia mokėti į juos įsiklausyti.
„Pats didžiausias protinio pervargimo simptomas – prabudimas naktį, kai miegame. Tuomet jau reiktų labai gerai pagalvoti, kas ne taip ir kažką daryti. Turime suvokti, kad miego metu išsiskiria tam tikri hormonai. Vienas iš jų yra augimo hormonas, kuris, kai dar būname vaikais, yra atsakingas už mūsų augimą. Kai jau esame suaugę, tas pats hormonas miego metu yra atsakingas už tai, kad mes atsistatytumėme. Jeigu sutrinka miegas arba mes normaliai nemiegame, tada atsiranda protinis nuovargis ir išsekimas“, – apie miego reikšmę pasakojo gydytojas A. Balčius.
Gydytojas pasidalino ir keliais patarimais, padėsiančiais susigrąžinti kūno ir proto prarastas jėgas.
„Pirmiausiai turime atkreipti dėmesį į tai, ar mūsų fizinis kūnas yra pakankamai stiprus ar jaučiame viduje balansą. Kadangi mes esame viena visuma, tai jeigu mes jaučiame, kad trūksta balanso – mes atliekame balanso, pusiausvyrą lavinančius pratimus. Taip pat svarbu suprasti, kad jei jaučiamės pavargę, turime turėti stiprybės ir išmokti kitiems pasakyti „ne“. Kuomet mes tai padarome, apsaugome save ir atrandame naujas galimybes, turime laiko sau. Tuomet galime atsistatyti. Žmoguje evoliucijos metu susiformavo du hormonai – dopaminas ir serotoninas. Jie mus apdovanoja geromis emocijomis, tačiau, jei jų imame stokoti, organizmas pradeda sekti, kol galiausiai padarome pauzę, pakeičiame aplinką ir pradedame rūpintis savimi“, – pasakojo specialistas.
Jei patiems nepavyksta susikurti norimo balanso, visuomet galima sveikatą patikėti profesionalams.
„Balanso atradimui sanatorija tikrai gali pasitarnauti. Viskas yra sudėliota taip, kad žmogus atsistatytų ir psichiškai, ir protiškai bei psichologiškai. Visos procedūros, kurios taikomos sanatorijoje, veikia ne tik visapusiškai, bet ir sinergiškai. Taip galime susigrąžinti ne tik protinę stiprybę, bet ir kūrybiškumą“, – kalbėjo A. Balčius.
