„Gimiau Panevėžyje ir panevėžiečiu likau viesiems laikams, nors su tėvais išvykau gyventi į Vilnių, kai man buvo devyneri. Panevėžyje prabėgo mano vaikystė. Čia lankiau buvusią Pirmąją vidurinę, muzikos mokykloje fortepijono klasę. Pirmoje klasėje įvyko ir mano, kaip dainininko, debiutas per Naujametį vakarą. Panevėžyje palaidoti mano seneliai ir proseneliai, čia gyvena daug giminių. Taigi šis miestas visuomet su manimi“, – žinią jog juo domisi „TV Bokštas“ džiaugsmingai priėmė A.Petrulis.

Pašnekovas su malonumu pasinėrė į prisiminimus apie savo gimtąjį miestą ir vaikystę. Aleksandro tėvai buvo gydytojai ir itin muzikalūs žmonės. Todėl muzika įaugusi jo šeimos genus.

„Tėvas puikiai grojo armonika, buvo muzikantas ir prigimties. Taip pat turiu labai dainingas seseris. Mano nuostabioji žmona Rima, buvusi sportininkė, tikra gražuolė iki šiol išlaikė nuostabią figūrą. Ji puiki vaikų gydytoja, fantastiška žmona, mama ir močiutė. Ji toleruoja mano dainavimą ir ačiū jai už tai. Kartais ir ji pati paniūniuoja. Tačiau mūsų vienturtė dukra Gražina Beatričė, trijų vaikų mama, tikriausiai bus atsigimusi į mane, nes labai mėgsta dainuoti. Žentas taip pat neabejingas dainai. Muzikalūs ir trys mano anūkai – jie „užsiveda“ nuo pirmųjų akordų ir reikalauja dar ir dar. Kai susirenkame visi per šventes be dainų niekad neapsieinam“, – pasakojo muzikinės laidos kapitonas.

Dainininko karjera gąsdino

Pats A.Petrulis teigė, niekada nepagalvojęs apie dainininko profesiją. Jo gyvenimą lydėjo praktiškesnė veikla. Pagal profesija jis mašinų gamybos inžinierius ir šį darbo puikiai dirbo daugelį metu. Tačiau prieš trylika metu vyrą patraukę verslas.

Kaip jis pats sako, tapo pats sau ponu, o visiška laisvė jam atvėrė kelią ir į muziką. „Dainavimas man visada buvo natūralus, savaime suprantamas dalykas. Tačiau rimčiau tuo užsiėmiau „iš reikalo“ tarnaudamas kariuomenėje šiurės Kaukaze, kur tapau Soči dainininkų konkurso laureatu. Ten pajutau, koks malonumas dainuoti su geru orkestru didelėse koncertų salėse, per televiziją“, – sakė A.Petrulis.

Tačiau tie metai, anot jo, privertė lietuvį suprasti, koks nelengvas atlikėjo gyvenimas, kiek jam reikia paaukoti. Tai buvo viena priežasčių, kodėl Aleksandras paliko sceną. Tačiau netikėtas LRT televizijos pasiūlymas sudalyvauti muzikiniame projekte „Lietuvos dainų dešimtukas“ sugrąžino į jo gyvenimą senąją aistrą muzikai.

Kartu su savo partnere Aurelija Čižauskaite jis pelnė antrąją vietą konkurse.Dainingai porai gražių žodžių negailėjo griežta komisija, jie tapo publikos numylėtiniais.

Lengva nebuvo

„Projekte dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės ir aš nesijaučiau senis, įsėdęs ne į savo roges. Susirinkome į dainų, o ne grožio konkursą. Kartais jaučiausi anksčiau gimęs, turintis didesnį patyrimą ir tiek. O pabendrauti su jaunimu, padainuoti gyvai su fantastiškais muzikantais, kas galėtų atsispirti tokiai pagundai? Tik ne aš, todėl ir sutikau“, – apie savo sprendimą kalbėjo verslininkas.

Patekęs į dainų sūkurį vyra pasakojo dainavęs tokį repertuarą, kurį numatė konkurso sąlygos. Tačiau dalyvis stengėsi rinktis puikiai žinomus visų laikų šlagerius. Be lietuviškų dainų duetas atliko daugybę prancūziškų, ispaniškų, angliškų dainų, kurias atlikėjai klausytojui pateikdavo išverstas. Lengva nebuvo, tačiau A.Petrulis dėl savo pastangų nesigaili.

„Stengėmės dainuoti kuo daugiau lietuviškai, kad žmonės suprastų. Reikėjo išmokti dainų vertimus, o tai reiškė – paruošti dar vieną naują dainą. O kur dar peršalimai, slogos, užkimimai. Sveikata kėlė daug problemų – žiūrėk, atėjo koks nors dalyvis „pasigavęs“ infekciją, o po kelių dienų jau keturi susėdę TV klube prie staliuko jau aptarinėja ligos simptomus ir kaip nuo ko gydytis. Pabandykite įtikinti komisiją ir žiūrovus, kad jums dainuoti labai gera ir linksma, kai nosis ir ausys užgulusios, aukšta temperatūra, o antibiotikų dozę išgėrėte prieš išeinant į sceną. Kartais dėl to repetuodavome tik kelis kartus per savaitę.Taigi laiko trūkumą laikyčiau didžiausiu sunkumu”, – apie konkurso virtuvę kalbėjo A.Petrulis.

Laivo kapitonas

Po konkurso pelnęs žiūrovų simpatijas pašnkeovas prisipažino ir pats abejojęs, ar kada nors dar sugrįš prie dainų. Tačiau naujo žaidimo “Kapitonų mūšis” prodiuseriai jam pasiūlė dalyvauti naujame projekte. Ir štai jau penki mėnesiai Aleksandras vadovauja televizijos muzikiniam laivui.

“Vaikystėje svajojau tapti lakūnu, laivo kapitonu ir futbolistu. Lakūnu, nes Panevėžyje buvo karinis aerodromas ir lėktuvai virš miesto visą laiką žadino mano, kaip vaiko, vaizduotę. Futbolininku, nes Panevėžio futbolo komanda (MSK) buvo visu berniukščių svajonių komanda. Panešti kurio nors futbolisto lagaminėlį su daiktais nuo stadiono iki Nevėžio, kur po varžybų maudydavosi sportininkai, stebint sirgaliams, reiškė, kad tu pats “kiečiausias”, – vaikystės svajones prisiminė pašnekovas, – Kapitono profesija sužavėjo po to, kai būdamas penkerių metų pirmą kartą pamačiau jūrą ir laivus, ir nuo tada jie mane traukia. Turiu pasakyti, kad svajonės iš dalies išsipildė. Kariuomenėje teko iš lėktuvų leistis parašiutais, besimokant aukštojoje mokykloje žaisti futbolą už instituto komandą, o dabar, kaip matote, tapau ir kapitonu”.

Patenkintas laida

Paklaustas, kaip A.Petrulis, pats vertina savo vedamą laidą, pašnekovas tikino esantis patenkintas jos idėja ir forma. Kapitonui projektas atrodo linksmas ir nenuobodus. Per žaidimą, anot jo, perteikiamas muzikinis turinys. Jis priklauso nuo laidos kūrėjų, vedėjų, nuo laidos dalyvių.

O laidoje dalyvauja įvairūs atlikėjai – skirtingo amžiaus, stilių, galimybių. Žiūrovai, anot A.Petrulio, kaip ir jis pats negali būti abejingi tokiems atlikėjams, kaip Pauliaus Stalionis, Andrius Rimiškis, “69 danguje”, “Tabasko”, “Meksikanos “, “Rondo” ir kitiems scenos asams.

Itin gražiai pašnekovas atsiliepia ir apies savo kolegas laidoje – dar du projekto vedėjus Gabrielę Bartkutę bei Vaidą Kukarėną: “Kadangi kartu jau sukorėme ne vieną jūrmylią, tai apibūdinti juos nėra sunki užduotis visko mačiusiam kapitonui”.

Gabrielė, pasak A.Petrulio, puiki laidos vedėja ir tikra profesionalė: išradinga, greitai orientuojasi besikeičiančioje situacijoje, moka ją valdyti., nepaperkama ir geranoriška. “Vaidas – jaunas, šaunus kapitonas, tikras laidos entuziastas ir patriotas, mėgstantis muziką, dainą ir šokius. Jo galvoje pilna idėjų ir sumanymų, kaip tobulinti laidą, pavyzdžiui, kažkodėl paskutiniu metu jam pradėjo nebepatikti jo paties kapitoniška kepurė ir jis intensyviai ieško kitos. Užsigrudinęs šokių dešimtuko batalijose, jis išsiugdė kovinę dvasią, norą siekti pergalės, sugebėjimą mokytis iš klaidų ir yra vertas laidos partneris ir varžovas. Tačiau, manau, kad mano ir Vaido tarpusavio kova turės baigtis žiūrovų pergale. Norime padovanoti jiems daug gražios muzikos, malonių netikėtumų ir geros nuotaikos ”, – sakė pašnekovas.