Liepą Palangą sudrebinančios „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės – nuo vasaros neatsiejamas renginys, kuris kasmet pritraukia vis daugiau susidomėjusiųjų. Žmonės plačiai renginį stebi ne tik gyvai, pajūryje, bet ir prie TV ekranų.
Šiais metais lenktynės Palangoje vyko liepos 13-16 dienomis.
Palangoje šeštadienį nugriaudėjusias „Aurum 1006 km lenktynes“ laimėjo „Circle K – Lesta Racing Team“ komanda, važiavusi „Audi R8 LMS“ automobiliu. Antrąją vietą iškovojo tokį patį automobilį vairavusi „Circle K Miles Plus Racing Team“ komanda, trečia liko „LG OLED PVCase by Porsche club“ su „Porsche 911 GT3 CUP“.
Pasistengė sulyginti galimybes
Dar prieš prasidedant renginiui D. Jonušis teigė, kad žiūrovams įsimena būtent tokios lenktynės, kai nugalėtojas išlieka neaiškus iki pat paskutiniojo rato. Dešimties valandų trukmės maratone tokią įtampą sudaryti itin sudėtinga.
Būtent dėl to įvairiose lenktynėse įvedami tam tikri apribojimai – kad nugalėtų ne tik ir ne tiek komandos biudžetas, o lenktynininkų meistriškumas. Profesionalai – atskiroje kategorijoje Šiais metais „Aurum 1006 km lenktynėse“ siekiant dar labiau padidinti konkurenciją dviejose galingiausiose klasėse įvedamas papildomas apribojimas komandų sudėčiai.
„Įvedėme tokį apribojimą, panašų į tą, kurį taiko daugelis ištvermės lenktynių organizatorių – siekiame komandose suvienodinti visų vairuotojų lygį. Dėl to įvedėme du pakeitimus. Jie liečia tiek greičiausius vairuotojus, tiek ir lėčiausius“, – pasakoja D. Jonušis.
Pirmiausia dėl lėčiausių. „Aurum 1006 km lenktynėse“ gali varžytis nuo dviejų iki keturių sportininkų. Pasitaikydavo atvejų, kai komanda lenktyniauja rezultatui, lėčiausias sportininkas praktiškai nevažiuodavo – prie vairo sėdėdavo tik greičiausi, taip nustumdami savo kolegą į šoną. Dėl to šiemet nutarta, kad kiekvienas vairuotojas, registruotas komandoje, privalo pravažiuoti mažiausiai valandą laiko automobilyje. Kitaip tiek minučių, kiek trūksta laiko iki valandos sportininkui, bus pridėta prie bendro komandos rezultato – sąlyginai tai yra laiko bauda. Taip siekiama ne tik priversti, kad visi sportininkai važiuotų.
Kitas apribojimas skirtas greičiausiems. Komanda nebegalės turėti keturių greičiausių lenktynininkų, nes kitu atveju labai jau sąlyginai lengva nugalėti – tereikia greičiausius suburti į vieną komandą. Tada kitiems smarkiai sumažėja šansai. Dėl to organizatoriai pilotus suskirstė į PRO ir ne PRO.
Į PRO sąrašą patenka tik patys greičiausi ir tituluočiausi lenktynių dalyviai. Kol kas šis apribojimas galioja tik dviem pačioms galingiausioms klasėms. Taip tikimasi tuo pačiu priartinti prie galingiausiųjų ir kitas, ne tokias galingas klases, kurioms šiaip normaliu būdu būtų itin sunku konkuruoti.
PRO kategorijoje puikuojasi žinomiausios lietuviškos žiedinių lenktynių dalyvių pavardės. Visą sąrašą galima matyti lenktynių organizatorių portale racing.lt. Šis apribojimas sako, kad vienoje komandoje gali lenktyniauti tik du PRO kategorijos sportininkai. Bet. Jeigu komanda turi PRO kategorijos sportininką, kiekvienas jo pravažiuotas ratas reiškia, kad prie komandos bendro laiko bus pridėta po vieną sekundę. Taip susilygina šansai kitoms komandoms, kurios neturi tokių greitų lenktynininkų savo gretose.
Per šiuos 23 metus 1006 km lenktynės tapo daugiau nei tik lenktynėmis ar automobilių sporto mėgėjų renginiu. Tai – reiškinys, kuriam dėmesys suteikiamas ir internete, ir radijuje, ir televizijoje.
Šeštadienį čia taip pat buvo galima pamatyti Nataliją Bunkę su vyru Edgaru, krepšininką Robertą Javtoką, dirbti atvykusias Moniką Šalčiūtę bei Dalią Belickaitę, politiką Algirdą Butkevičių su šeima, krepšininką Joną Valančiūną ir kitus.
Per 23-ejus metus – jokios pertraukos
Sunku patikėti, bet žymiosios lenktynės vyko jau 23-iąjį kartą. Įdomu tai, kad šis renginys nenutrūkstamai vyksta kasmet – jam nesutrukdė net pandemija.
„Be perstojo. Praslydome kažkaip. Pastarieji dveji metai buvo labai su klaustuku – bus ar nebus. Visi renginiai turėjo tokią pačią bėdą“, – neslėpė „Sporto bare“ apsilankęs lenktynių organizatorius D. Jonušis.
„Užkūrėme mes visi [šį renginį]. Negali visko vienas padaryti. Yra ir partneriai, ir sportininkai, ir prijaučiantys. Kažkaip šios lenktynės rado savo vietą. Aš tuo džiaugiuosi, kad tai vertinama ne tik kaip autosporto renginys, bet ir kaip reiškinys.
Aišku, visada mes norėtume būti labiau įvertinti, pavyzdžiui, Palangos ar valstybės lygiu. Mes negauname jokių biudžetų ar pinigų. Mus visi traktuoja kaip neva komercinį renginį. Pavyzdžiui, „Dainų dainelę“ tai finansuoja valstybė, dirba ir tarnybos nemokamai, ir sceną stato nemokamai, o mes – komerciniai. Čia valstybėje yra šiek tiek klouniada su tais komerciniais ir ne komerciniais renginiais. <...> Bet kokiu atveju, mes didžiuojamės ir džiaugiamės. Tai yra, ko gero, top-3 renginys Europoje tokio pobūdžio ir su tokiais ilgais lenktynių nuotolio. Mes tikrai esame aukštai. Lietuva gali ir turi tuo didžiuotis“, – pridūrė pašnekovas.
Laidos vedėjai pasiteiravo, kaip apskritai gimė idėja sukurti tokį reiškinį. Pasirodo, kad D. Jonušis su kolegomis ir anksčiau organizuodavo panašius renginius, todėl ilgainiui panoro ilgesnių nuotolių varžybų.
„Aš viską atsimenu, be jokios abejonės, kadangi tai yra tavo kūdikis, tai viską atsimeni nuo pat pirmųjų žingsnelių. Tai buvo natūrali tąsa, nes anksčiau miestuose organizuodavome BMW taurę, tai buvo irgi smagus projektas, geras renginys“, – pasakojo jis.
Pašnekovas patikino, kad tokiam renginiui pasiruoši reikia ir daug laiko, ir daug pastangų. Lenktynėms aktyviausiai pradedama ruoštis likus mėnesiui.
„Tai yra labai sunkus renginys. Vos baigiasi renginys, mes vėl pradedame jam ruoštis, nes yra taisyklės, turi susiderinti tvarkaraštį, susitarti datą, nes yra ir užsienio komandų, tu pats negali nuspręsti datos. <...> O tas pasiruošimas bėgte ir fizinis statymas prasideda likus mėnesiui“, – dalijosi laidos svečias.
Eteryje pašnekovas atskleidė ir tai, kad kuriant tokio masto renginį neretai užplūsta emocijos. Nors dabar D. Jonušis jau su tuo susigyveno, anksčiau būta ir labai sunkių akimirkų.
„Anksčiau tiesiogine to žodžio prasme po renginio sėdėdavau ir žliumbdavau. Tiesiog iš emocijų. Tu sprogsti. Viskas susikaupia. Tu sėdi ir tiesiog verki, ir nieko negali su savimi padaryti. Aš suprantu, kad tai yra pasekmė nuovargio ir streso, vis tiek kažkaip turi išspjauti visa tai, kas vyko.
Dabar kažkaip ramiau, vis tiek kažkaip susigyveni su tuo. Bet liūdniausia dalis visam mūsų kolektyvui, padėjėjams, asistentams yra ta, kad visa tai statai mėnesį, o sugriauni per dvi dienas ar net praktiškai dieną“, – atviravo organizatorius.
Pašnekovas neslėpė, kad prie šių lenktynių dirba šimtai darbuotojų. Visa tai ir dar daugiau – laidos įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.
Svarbiausių „Sporto baro“ įvykių aptarime sudalyvavo ir kitas svečias. Esminius pokyčius Lietuvos futbolo rinktinės vyr. trenerio poste ir keistą LFF sprendimą komentavo treneris Žydrūnas Grudzinskas.
Laidos vedėjai Jonas Nainys ir Ervinas Kvitkauskas taip pat aptarė Rūtos Meilutytės auksą, Lietuvos 3x3 rinktinių sėkmę pasaulio čempionate, Ričardo Berankio akistatą su Rafaeliu Nadaliu ir kitas svarbiausias aktualijas.
„Sporto bare“ žiūrovai kaskart sužino aktualiausias naujienas ir informaciją iš Lietuvos bei užsienio sporto pasaulio. Dėmesys skiriamas ir populiariausioms, ir mažiau žinomoms, tačiau itin įdomioms sporto šakoms.
Delfi TV laidą „Sporto baras“ žiūrėkite kiekvieną ketvirtadienį 20 val.
