Apie tai buvo pasakojama LNK žiniose.
Nuniokoti miškai
Po praėjusią savaitę Lietuvoje siautusios audros specialistai pakėlė dronus, kad pamatytų žalos mastą. Joniškio apylinkėse miškininkus pasitiko kraupūs vaizdai – medžiai išguldyti tiesiog hektarais. Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, labiausiai nukentėjo eglynai.
„Kadangi eglių šaknų sistema yra paviršinė, todėl daugiausiai išversta eglių. Kita tendencija yra Trakų rajone, kur yra laužtos pušys. Pušų šaknys yra gilesnės, todėl su šaknimis verčia labai retai ir medžiai yra nulaužiami“, – teigė jis.
Iš viso audra pažeidė net apie 2000 hektarų miškų, buvo sugadinta daugiau nei apie 30 tūkstančių kubinių metrų medienos. Žala – itin didelė.
„Vien dėl kainų skirtumo skaičiuojame, kad urėdija patirs daugiau negu milijono eurų nuostolį dėl šios medienos sugadinimo ir natūralu, kad dalis medienos bus skirta biokurui, bet visa mediena bus sunaudota“, – dalijosi V. Kaubrė.
Anksčiau tokie reiškiniai pasikartodavo tik kas dešimtmetį. Anot pašnekovo, dabar pastebima, kad, keičiantis klimatui, tokie svyravimai darosi vis dažnesni.
Dekoratyviniai augalai
Vyraujant ekstremaliems orų pokyčiams ir klimato kaitai, kenčia ne tik miškai, bet ir dekoratyviniai augalai, tačiau specialistai sako, kad dekoratyviniai augalai prie klimato kaitos prisitaiko geriau nei pats žmogus.
„Jeigu jie galėtų kalbėti, tai jie, turbūt, nesutiktų su manimi, nes aš negaliu to garantuoti, bet matome, kad jie eilę metų vis tiek išlieka patys tvirčiausi ir atspariausi“, – teigė VU botanikos sodo atstovė Gitana Štukėnienė.
Botanikos sode, kur augalų įvairovė didžiausia, šią vasarą tenka padirbėti daugiau.
„Nukentėjo parke esantys senesni medžiai, keletą jų paguldė. Žinoma, mūsų kolektyvas išsekintas tų karščių ir tų kataklizmų gamtoje, bet, ačiū Dievui, turime pagalbą – savanorius. Ateina šeimos, ateina kompanijos“, – pasakojo D. Štukėnienė.
Kaip nuo alinančių karščių apsisaugoti žmonėms?
Šią savaitę Lietuvą vėl užplūdo sinoptikų prognozuoti karščiai ir, jei augalams prisitaikyti lengviau, medikai dar kartą primena žmonėms, kaip tokius karščius atlaikyti ir ko reikia nepamiršti.
„Pavojinga yra dehidratacija, tai yra prakaitavimas, skysčių netekimas. Dėl to gali tirštėti kraujas ir susidaryti krešuliai. Su prakaitu kartu mes netenkame ir elektrolitų, būtent kalio ir magnio – tai yra du svarbiausi mikroelementai, kurie reikalingi normaliam širdies darbui, todėl gali būti permušimai, gali sutrikti širdies ritmas“, – aiškino Šeškinės poliklinikos šeimos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.
Karščiai atsiliepia ir sveikiems žmonėms. Jautriausieji – turintys žemą spaudimą.
„Nuo karščio labai daug kam kraujospūdis krenta. Žmonės tampa mieguisti, gali būti silpnumas, galvos svaigimas ir kiti simptomai“, – dalijosi specialistė.
Dar viena vasaros pacientų grupė į gydymo įstaigas atvyksta dėl peršalimo simptomų – pajunta skaudančią gerklę arba netenka balso. Tai – kondicionierių pasekmės, tad jais naudojantis svarbu nepersistengti.
Klimato kaita aštrėja
Mokslininkai sako, kad apie tai, jog klimatas keičiasi, – dabar klausimų nebelieka ir skeptikams.
„Šie, praeiti metai parodo, kad tai pas mus būna sausra ir iš tiesų viskas aplinkui sausa, kepa, tai staiga prasideda liūtys ir išpila tą kritulių kiekį, kuris prieš tai turėjo būti, per vieną liūtį. Vadinasi, kad tiesiog einame į ekstremumą“, – teigė VU geomokslų instituto dėstytoja Judita Liukaitytė-Kukienė.
Pašnekovė atskleidė, ko galime tikėtis kelerių metų perspektyvoje.
„Labiausiai kelia nerimą ateinančių penkerių metų prognozės, kur didžioji dalis mokslininkų, pasaulinė meteorologijos organizacija jau informuoja, kad tai sutaps ir su visais bendrais klimato sistemos elementų maksimumais. Taip pat mes turėsime El Ninjo fenomeną, kuris irgi prisideda prie to, kad ta temperatūra dar labiau augtų. Pasižiūrėjus, šią vasarą tikrai tiek mėnesių aukščiausios temperatūros, tiek vandens paviršiaus aukščiausios temperatūros pasaulyje, per visą matavimų laikotarpį, kuris nėra toks trumpas, yra maksimalios“, – teigė ji.
Anot J. Liukaitytės-Kukienės, dažnėjant ekstremumams, turėsime prisitaikyti: keisti savo aplinką, pagalvoti apie atsparesnius namus, kad audros nenuneštų stogų ar jų nenuskaldytų. Tiesa, tam ruošiasi ir sinoptikai.
„Gerai, kad Europos orus pradeda stebėti naujas palydovas, tai, vėlgi, bus galima gauti tikslesnę informaciją“, – teigė ji.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
