Varguolių Palanga: kur apsigyventi už dyką

„Ne taip paprasta kovoti su vaiduokliais, bet tikrai įmanoma“, - DELFI sako Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė. Viena iš šio, prieš pusantrų metų įkurto, skyriaus darbuotojų užduočių - likviduoti dešimtmečius kurorte stovinčius likimo valiai paliktus pastatus.

Tačiau miesto valdžiai tenka kovoti ne tik su apleistais mūriniais vaiduokliais, bet ir su juose apsigyvenančiais benamiais, atvykstančiais vasarą pailsėti prie jūros iš įvairių Lietuvos kampelių.

Kovoja su mūriniais vaiduokliais

„Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad tiek savo akimis matau, tiek girdžiu atsiliepimų iš palangiškių ir miesto svečių, jog Palanga keičiasi. Nors mūsų skyrius dirba tik pusantrų metų, vaizdas kurorte tikrai pasikeitęs į gerąją pusę“, - naujienų portalui pasakojo D. Mikienė.

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų pastangų dėka Palangos miestas įgyja naują veidą ir pamažu atsikrato daugelį metų poilsiautojus ir vietinius gyventojus gąsdinusių pastatų vaiduoklių. Iki tol jaukaus kurorto vaizdą darkė net trys dešimtys apleistų ar nebaigtų statyti pastatų. Šiandien jų – jau trečdaliu mažiau.

„Per gana trumpą laiką mums pavyko sutvarkyti daugiau nei dešimt objektų. Jie nugriauti arba jų vietoje jau pastatyti nauji statiniai. Tiesa, kai kuriuos objektus pavyko tik saugiai užsandarinti, kad išvengti skaudžios patirties, kai apleistuose pastatuose žūsta žmonės“, - DELFI pasakojo Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Apleistuose pastatuose poilsiauja benamiai

D. Mikienė neslėpė, kad dešimtmečius be priežiūros palikti pastatai traukia ne tik neįprastų žaidimų aikštelių ieškančius vaikus, bet ir benamius, kurie į Palangą atvyksta iš visos Lietuvos.

„Vasaros sezono metu sulaukiame ne tik poilsiautojų, bet ir benamių, čia atvykstančių iš visos Lietuvos. Pasirodo, ir šie žmonės nori poilsiauti. Būna, atrandame kokiame nenaudojamame apleistame tualete apsistojusius benamius. Klausiame, iš kur atvykot? O jie ir iš Joniškio, ir iš Švenčionėlių atkeliauja prie jūros. Klausiame, kaip čia atsidūrėt? Šie ir sako: „Juk vasara, atvažiavome į kurortą.“ Supratome, kad benamiai šiltuoju metų laiku taip pat atvažiuoja poilsiauti į pajūrį. Tik apsistoja ne viešbučiuose, o visokiuose apleistuose statiniuose“, - pasakojo pašnekovė.

Nespėja sandarinti pastatų

Net ir užsandarinti pastatai vis tiek masina namų neturinčius poilsiautojus, kurių neatbaido nei užkaltos durys ir langai, nei juosiančios aukštos tvoros.

Vytauto gatvės pabaigoje stūkso apleistas buvusios jūreivių ligoninės pastatas, kuris yra savivaldybės nuosavybė. „Kadangi patys esame savininkai, tikrai jį stengiamės prižiūrėti. Bet problemų turime, galime pasakyti atvirai, - neslepia D. Mikienė. - Prižiūrėti tokius didelius statinius yra be galo sudėtinga. Per akciją „Darom“ patys savivaldybės darbuotojai tvarkėme aplinką, rinkome šiukšles. Vyrai užkalė visus langus, praėjimus. Tačiau po savaitės sulaukiame skambučio, kad ten vėl dega laužai, pilna benamių. Tai yra problematiški dalykai, bet Palanga kreipia į tai didelį dėmesį ir stengiasi, kad to nebūtų.“

Įsigijusieji „vaiduoklius“ jų tvarkyti nebenori

Savivaldybės atstovė DELFI teigė, kad užsandarinti objektus nuo pašalinių žmonių ne visada pavyksta dėl privačių pastatų savininkų abejingumo.

„Kartais jų tiesiog negali priversti. Būna, kad įmonės įsigyja pastatą, tačiau dėl sužlugusio verslo ar dėl prasidėjusios krizės nebeturi jų už ką tvarkyti. Nežinau, ko laukia - geresnių laikų ar palankesnių ekonominių sąlygų, - svarsto D. Mikienė. - Daug kas priklauso nuo savininko norų ir galimybių. Pasitaiko įvairiausių situacijų. Pavyzdžiui, vienas iš trukdžių tvarkyti pastatus yra savininkų tarpusavio rietenos. Antai J. Simpsono gatvėje esantis pastatas, dydžio sulig Vilniaus sporto rūmais, turi net devynis savininkus. Kai statinį pirko, visi buvo laimingi - kiek kas turėjo, tiek prisidėjo. O dabar, kai reikia pastatą tvarkyti, jie turi aibę problemų. Privertėme savininkus rasti įmonę ir objektą aptverti, padaryti saugią teritoriją. Nes ten ir vaikai eidavo žaisti, ir benamiai glaudėsi, ir plytas žmones vogė. Tačiau jo sutvarkyti priversti nepavyksta, nes savininkai tarpusavyje nebesusitaria.“

Už nepriežiūrą - baudos

Bėdų Palangos savivaldybei kelia ir prie „Anapilio“ esančio apleisto pastato savininkai.

„Su jais taip pat turime didelių problemų. Jiems keliamos labai didelės sąlygos. Dabar pastatas laikinai areštuotas. Savininkas jau yra kelis kartus baustas, - pasakoja pašnekovė. - Bet žmones galima iš dalies ir suprasti. Mūsų juridinė bazė yra tokia, kokia yra. Žemė vienų, statinys kitų, todėl nėra taip paprasta Palangos pastatus renovuoti. Taikomos griežčiausios sąlygos, nes tai KVAD (Kultūros vertybių apsaugos departamento) saugoma teritorija. Reikalavimai čia daug sudėtingesni, nei paprastam statiniui palaukėje. Palangoje kur tik dėsi pėdą, ten visur yra kultūros paveldas. Todėl apleistų namų šeimininkai įstatomi į tam tikus rėmus. Norint restauruoti statinį, reikia gauti iš visų KVAD leidimus. O per tą laiką pasikeičia keli savininkai. Vieniems jų renovuoti objektus praeina noras, kiti nuleidžia rankas, trečio interesai pasikeičia.“

Už neprižiūrėtus pastatus savivaldybė šeimininkus baudžia piniginėmis baudomis (maksimali bauda siekia 2 tūkst. litų). Taip pat imamasi ir griežtesnių sankcijų pakeliant žemės mokestį iki 4 proc. Tokia patirtis, anot D. Mikienės, žmonėms būna skausminga, bet labai veiksminga.

„Pavyzdžiui, ne kartą už nepriežiūrą baustiems objekto savininkams pakėlus žemės mokestį, vietoje 19 tūkst. litų suma per metus išaugo iki 100 tūkst., - teigė ji. - Mes pradedame suvokti, kad darome gerą darbą ir esame reikalingi. Aišku, savininkai mus keiksnoja, grūmoja, bet aš džiaugiuosi mūsų darbo rezultatais. Kai važiuojame į Palangą, vietoje „Palink“ įsigytų griuvėsių dabar stovi picerija su vasariškais staliukais, kur jaunimas valgo picą ir geria kolą. O prieš metus ten buvo visiškas laužynas. Mes su jais ir gražiuoju, ir piktuoju, vaikščiodami po teismus, bet pasiekėme reikiamą rezultatą“.

Pasak pašnekovės, visi likę Palangos pastatai vaiduokliai gali būti prikelti naujam gyvenimui. Tai - tik laiko ir pinigų klausimas.

Apleisti Palangos pastatai vaiduokliai – DELFI galerijoje: