Baisus pokytis įvyksta vos per minutę
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus Joninių metu šalyje kilo per 400 gaisrų, daugiau kaip 540 kartų ugniagesiai skubėjo atlikti gelbėjimo darbų. Per šį laikotarpį Joninių dieną gaisruose žuvo vienas gyventojas, 5 žmonės buvo traumuoti, iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 15 skenduolių. Nors šiuo metu šalyje gaisringumas mažėja, bet gyventojai turėtų atsargiai su ugnimi elgtis tiek namuose, tiek gamtoje, skelbiama pranešime spaudai.
„Per Jonines mėgstama atsipalaiduoti, vartojami alkoholiniai gėrimai ir neretai nepaisoma atsargumo. Tai didina gaisrų ir kitų nelaimių tikimybę, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Nors ir žinoma, kad geriau gaisro išvengti, negu jį gesinti, deja, daugelis jų kyla dėl neatsargaus elgesio. Neužgesinta nuorūka, numesta į sausą žolę, jai sparčiai degant, gali gana greitai pasiekti mišką, namą, ūkinius pastatus. Taip gali nutikti ir kūrenant Joninių laužą. Vos per minutę kitą mažas gaisras virsta dideliu. Labai norėtųsi, kad žmonės per šventes įvertintų gaisrų ir kitų nelaimių rizikas“.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 23 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 123 miško gaisrai 39,21 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 40 miško gaisrų 41,05 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes vyko beveik 300 kartų.
„Šiuo metu didesnėje Lietuvos dalyje dėl gausaus lietaus miškų gaisringumas gerokai sumažėjo, išskyrus šiaurės rytinę Lietuvos dalį – Rokiškio, Švenčionių, Anykščių, Vilniaus, Zarasų, Utenos, Kupiškio, Molėtų rajonus. Prognozuojame, kad Joninių savaitgalį vyraus trečios, šiaurės rytinėje šalies pusėje daug kur išsilaikys ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumas. Tad šventiniu laikotarpiu mūsų miškininkai ir toliau budės, priešgaisrinės komandos bus pasiruošusios reaguoti į iškvietimus miškuose. Svarbu, kad ir poilsiautojai prisimintų elgesio miškuose taisykles, šventes sutiktų saugiai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdija primena, jog poilsiaujant miške, svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.460157/asr
Kaip teigia ugniagesiai gelbėtojai, įsivyravus karštiems orams, kurti laužus gan pavojinga. Jie gali būti kūrenami tik leistinose vietose, specialiai įrengtose laužavietėse, saugiu atstumu nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių, degių medžiagų sandėliavimo vietų (saugus atstumas – 30 metrų).
Nepatartina kurti laužus esant stipriam vėjui. Užkurtą laužą būtina nuolat prižiūrėti, baigus kūrenti, jį reikia užpilti žemėmis ar vandeniu, kol žarijos visiškai nustos rusenti.
Per Jonines dažnai naudojamos kepsninės. Leidžiant laiką lauke nereikėtų jų statyti arti plastikinių kėdžių, stalų, palapinių, medinių laiptų turėklų, tvorų. Kietu kuru kūrenamas kepsnines galima naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Ugnies fejerverku akimirksniu gali virsti ir prie namų augančios tujos, jeigu jas pasieks kibirkštys iš kepsninės.
Įdegant ugnį, šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių. Pilant degųjį skystį ir jį įdegant, būtina pasirūpinti, kad šalia nebūtų vaikų ir gyvūnų. Vaikams reikia skirti daug dėmesio, jų negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančio laužo ar kepsninės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą?
Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Vis dėlto, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
