„Pagrindinė miesto gatvė – trydos spalvos“
Kaip sako jis, Palanga yra mūsų visų veidrodis. Visa, kas šiandien jam bado akis, nejuntama, jei atvažiuoji trumpoms atostogoms: paplūdimiai, barai ir saulėtas oras tarsi užmerkia akis. Tačiau, jis pabrėžia – gyvenant šiame kurorte ilgiau, daug kas pradeda erzinti. Ir tai, anot jo, ne vien tik dizainerio nuomonė.
„Labai daug žmonių nepatenkinti stagnacija, akių dūmimu ir sudaroma iliuzija, kad viskas puiku. Taip, gėlyčių gal ir daugiau, bet o suoliukų, paplūdimio ženklų, nuorodų, kur ir koks paplūdimys, tualetų, dušų, persirengimo kabinų, kurios vis dar tarybinės, sporto, krepšinio aikštelių, šios taip pat dar anų laikų palikimas, hidrantų, skirtų kojoms nusiplauti? Kada šie dalykai atsiras? Kodėl tiek metų visus kankina? Gal nepastebi? Atrodo, kad žmonės kalti, jog kurorte nėra būtiniausių ir esminių dalykų!
Kiek suprantu, ir 12 km geležinkelio nuo Kretingos iki Palangos nesulauksime, nors jau 4-ta mero kadencija! Tai tik faktai, kurie garbės nedaro nei Palangai, nei merui, nei savivaldybei – tik keista, kad mero apsuptis tiesiog suokia, koks puikus meras! O mes matome visai kitokį liūdną vaizdą – visi įžvelgia, švelniai tariant, apgaulę! Žmonės dėkoja man, prašo, kad kalbėčiau viešai, nes niekas nieko negirdi ir nereaguoja į skundus, tai misija teko man!
Kol kas dar laukiame atsakymo ir sprendimų iš Palangos valdžios, tik manau, kad teks laukti dar 4 kadencijas arba ateinančius 30 metų! Keista, juk tai akivaizdi problema! Prašau, pažiūrėkite, kaip atrodo Liepoja. Latvija nėra turtingesnė, o turi viską“, – pastebi dizaineris.
Negana to, pasak garsiausio šalies dizainerio, Palangoje – didžiulė beskonybė. J. Statkevičiaus nuomone, J. Basanavičiaus gatvės architektūriniai sprendimai – nesuprantama koncepcija. Jis tikina, kad baltas pajūrio smėlis, jūros žydrumas, žali pušynai ir saulė turėtų būti kurorto spalvų gama. Vis dėlto, vaikštant pagrindinėmis miesto gatvėmis jis to nepastebi.
„Pagrindinė miesto gatvė – trydos, ryžos spalvos! Kodėl ne šviesaus smėlio, kaip pakrantėje? Ir kodėl trinkelės, o ne šviesus marmuras? Juk trinkelių pilna visų spalvų, kodėl pasirinktos tokio baisumo? Dar kelių atspalvių! O tie kvaili banguoti suoliukai be atlošų? Šiukšlių dėžės – sulig šaldytuvo dydžio, o apie apšvietimą ir iškirstus medžius tiesiog trūksta žodžių!
Jūratės ir Kastyčio fontanas apsuptas skraidančiomis lėkštėmis ir kažkokiomis cemento dėžėmis su nušiurusiomis gėlėmis, visiška beskonybė! O didžiausia kulminacija – medžiuose kabo skėčiai, imituojamas lietus. Kas tai sugalvojo ir kas tai leido? Absurdas. O mažoji architektūra… Visur baisi ir skirtinga – aplink Kurhauzą 5 rūšių suoliukai, 5 rūšių šiukšlių dėžės“, – Delfi sako jis.
„Kiekvienoje pievutėje – juodas baisus monstras iš stiklo ir plastmasės“
Žinomas šalies dizaineris atkreipia dėmesį ir į tai, kad statybų čia it iš gausybės rago. Kaip sako jis, „kur galima ir kur ne – kiek nori“. Jo nuomone, statantys naujus pastatus nesilaiko kurortui būdingos erdvės ir atstumų, įžūliai naikina žalius plotus.
„Ir kur tos visos komisijos? Toks vaizdas, kad jas valdo miesto valdžia! Nei higienos pliažuose, nei atstumų statybvietėse! Tyliai be leidimų kertami gražus dideli medžiai – vieną dieną yra, o kitą, žiūrėk, iškirsta! Kodėl? Kas atsakys? Kodėl tokia savivalė? Gėda, apmaudu, kad į kiekvieną pievutę kišamas juodas baisus monstras iš stiklo ir plastmasės. Kodėl ir nuo kada šuns būdos laikomos projektais? Kodėl nesilaikoma kurorto leistinų spalvų gamos ir kurortui tinkamų medžiagų?
Maža to, tos visos batų dėžės dar aptveriamos vieline tvora. Ar ten bus laikomos vištos? Ar triušiai? Iš kur šita mada! Atleiskite, niekada to nebuvo! Ir iš kur ta mada aptverti automobilius? Kodėl? Daug smulkmenų, bet kai skonio nėra nei pas miesto dailininką, kurio turbūt nėra, nei pas miesto valdžią, tai ir atrodo toks pigus, vakar keptas eilinis kurortėlis! Palanga turi savo istoriją – kodėl šitaip eiti pačiu pigiausiu keliu? Naikinant, kas tikra ir gražu, niokojant, grūdant į kiekvieną plyšį“, – pabrėžia J. Statkevičius.
Pasak J. Statkevičiaus, stebisi ir jo užsieniečiai draugai. Šią vasarą jį aplankė bičiuliai iš Šveicarijos, kurie paskutinį kartą čia lankėsi prieš 20 metų. Jis pasakoja, kad tąkart visi drauge kalbėjo, jog bėgant laikui viskas keičiasi ir susidėlioja į savas vietas. Tačiau, anot jo, šiemet visi kartu priėmė išvadą, kad Palangoje viskas vyksta priešingai – tik prastėja.
„Važiuoju taksi, vairuotojais ir visi kaip vienas sako: Palangoje gatves tvarko tik tas, kur statomi nauji namai, nes turi būti patogu perkantiesiems. Ir viskas bet kaip! O kiek dar neasfaltuotų gatvių? Kai nėra skonio, daryk nedaręs – nieko gražiau nebus! Ir tai akivaizdu. Labai myliu Palangą, bet man jos labai gaila, nes ji negrąžinamai naikinama! Ir jokiu komisijų, jokios higienos pliaže, ištisos, nesibaigiančios komercinės statybos. Ir kažkodėl juodi namai kurorte – kodėl? Nes nėra jokių taisyklių!
Nėra tvarkos, jokio pamato, jokio reguliavimo, kiek galima melstis pinigams! Toks vaizdas, kad po manęs nors ir tvanas. Ne, ponai, jūs ne amžini ir laikas keistis iš esmės, išvada tokia. Pagirti galiu tik unikalų paplūdimį su vadinamuoju tiltu, keletą gatvelių, istorinį Tiškevičių parką, kur puikūs, balti, kurortui tinkantys suoliukai, kokie turėtų būti visame mieste.
Ir apskritai, rūmų ansamblį suprojektavo prancūzas Andre! Tuo viskas ir pasakyta! Ir tai buvo sutvarkyta už Europos fondų pinigus. Tad tikrai dar yra, kur pasitempti. Lauksime, kada baigsis stagnacija Palangoje, kada miestelis bus Europinis kurortas, į kurį plūstų ne tik triukšmingi poilsiautojai, bet ir pasaulio turistai. Tačiau šiandien apie tai kalbėti dar anksti. Lauksime kitų metų, gal atsiras bent 100 tualetų kabinų ir 50 pliažo dušų. Viltis miršta paskutinė“, – liūdna nata pokalbį užbaigia dizaineris.
