Tokio sezono nėra buvę
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas, kavinės-baro „Sporto lizdas“ savininkas Darius Miklovas sako, kad tokia prasta vasara Palangoje seniai bebuvo. Tačiau verslininkas nenusimena ir tikisi, kad situacija dar pasitaisys.
“Situacija aiški – vasara dar tik ateina, - juokais šiųmetį darbo sezoną apibūdina pašnekovas. - Pernai tokiu metu J.Basanavičiaus gatvė plaukte plaukė – tiek daug buvo žmonių, juos čia vaikštinėjant galėjai sutikti ir naktį. Dabar šito nėra, tiesa, kartais poilsiautojų padaugėja, dažniausiai – savaitgaliais”.
D.Miklovo teigimu, praėjusią vasarą ir orai buvo geresni, ir kitataučių girdėjosi daugiau.
“Kalbamės su vietos verslininkais, tenka išgirsti, kad kai kas jau atleido apie 10-20 procentų darbuotojų, kiti žvelgia optimistiškiau, laikosi ir laukia situacijos pagerėjimo per likusį vasaros mėnesį, - apie viešbučių ir restoranų, kavinių savininkų nuotaikas kalba D.Miklovas. - Ankstesniais metais, nėra ką slėpti, visų nuotaika buvo geresnė. Kalbu ne tik apie verslininkus, bet ir apie poilsiautojus. Saulės visi esame išsiilgę, bet, sutikite, Palangoje yra ką pamatyti, ką veikti ir negulinėjant pliaže. Tiesa, ten kavines turintys verslininkai šią vasarą išties neturi kuo džiaugtis”.
Verslininko skaičiavimu, pagrindinės poilsiautojų gausos Palanga kasmet sulaukia nuo liepos vidurio iki rugpjūčio penkioliktosios. Tokiu metu dauguma lietuvaičių paprastai būna suplanavę atostogas. Tačiau šiemet po liepos 15 d. Palangoje turistų antplūdžio nebuvo.
“Viltis, kaip sakoma, miršta paskutinė. Taip ir mums – tikimės, kad orai dar pasitaisys ir poilsiautojai prisimins mūsų pajūrį. Tuo pačiu atsigaus ir vietos verslininkai”, - sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas ir kavinės-baro „Sporto lizdas“ savininkas D.Miklovas.
Nereikia skųstis
Kitokia yra verslininko Artūro Timuko nuomonė – jis prastu sezonu nesiskundžia. Jo vadovaujama bendrovė valdo restoraną “Devintam danguj” J.Basanavičiaus gatvėje, turi palapinių paplūdimyje, kur veikia kavinės.
“Lietuviai įpratę visada viskuo skųstis. O aš nesiskųsiu, pasakysiu, kad pas mus viskas yra gerai, klientų ne tik nemažėja, o netgi daugėja, - primindamas, kad juokauja, sako A.Timukas. - Mano galva, reikia ne skųstis tuo, ko negali pakeisti, o dirbti. Kas dirba, tas ir uždirba”.
Pašnekovas patikino, kad šiemet, nors sezonas ir netoks, kokio tikėjosi, bet darbuotojų jam dar neteko atleisti.
Smulkusis verslas žlunga
Įmonė “Kurorto pramogos” nuomoja dviračius, velomobilius ir motorolerius. Jos vadovas Darius Drungilas neslepia – apie pelną šią vasarą veikiausiai teks pamiršti.
“Žmonių kurortuose nėra. Palyginti su praėjusia vasara, galiu pasakyti, kad šiemet klientų turime iki 40 procentų mažiau, - sako transporto priemones Palangoje ir Šventojoje nuomojantis verslininkas. - Iki šiol dirbome nuostolinga, šį mėnesį tikimės “išeiti ant nulio”, o į ateinantį žvelgiame su viltimi, gal rugpjūtis padės mums išlyginti iki šiol patirtus nuostolius. Apie pelną nėra ką ir kalbėti. Juk viskas brangsta: už kiekvieną nuomos vietą mokesčiai padidėjo, algas darbuotojams tenka mokėti didesnes, o kartu daugiau sumokame mokesčių ir valstybei”.
Pašnekovas patikino, kad sakyti, jog šiųmetis vasaros sezonas prastas, būtų pernelyg švelnu. Situaciją kurorte, verslininko nuomone, pablogino geopolitinė situacija ir sumažėjęs klientų mokumas.
“Darau išvadą, kad smukusis verslas yra žlugdomas, visą pelną susižeria monopolistai. Esu tikras, kad šiemet geriausiai gyvena prekybos centrai. Kai toks oras, poilsiautojai neina nei į pliažą, nei sportuoti, nei sveikai pramogauti, retas kuris užsuka ir į kavinę ar restoraną. Pastebėjau, kad dažniausias turistų pirkinys – svaigalai ir kalnai maisto. Ir tai ne kas prabangu, o kas lentynose yra pigiausiai. Apsipirkę turistai pramogauja išsinuomotuose kambariuose. Taupo”.
Apie 20 metų nuomos verslu užsiimantis D.Drungilas sako, šiųmetis sezonas yra tarsi lengvas šokas.
“Mes poilsiautojų labui padarėme viską, ką galėjome: ir finansine, ir fizine prasmėmis. Deja, tai negelbsti. Belieka tikėtis, kad orai vasaros pabaigoje dar pasitaisys ir mums pavyks bent šiek tiek pagerinti situaciją”, - viltingai pokalbį baigė smulkusis verslininkas.
Geriausias turistų skaičiaus rodiklis - šiukšlės
Savivaldybės administracijos darbuotojai kažkada yra pastebėję, kad geriausias kurorto svečių skaičiaus rodiklis – šiukšlės.
“Nesijuokite, pagal išvežamų atliekų skaičių nustatyti tai, kiek mieste svečiavosi žmonių yra geriausias būdas”, - sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys.
Jam pritaria ir UAB “Palangos komunalinis ūkis” direktorius Konstantinas Skierus. Jis, vadovaudamasis šia skaičiavimo metodika, pastebi, kad poilsiautojų Palangoje birželį buvo daugiau nei pernai, o štai liepą – mažiau.
“Praėjusiais metais birželis buvo šaltas. Bet tikriausiai visi apie tai pamiršo. Atšilo tik prieš Mindaugines, - kalbėjo K.Skierus. - Paprastai per birželį mes išvežame apie 1500 tonų, per liepą ir rugpjūtį – po 2000 tonų atliekų. Toks yra bendras vidurkis. Pernai birželio mėnesį Palangoje susikaupė tik 1100 tonų, šiemet – 1700 tonų. Šiųmetė liepa, nors dar ir nesibaigė, matosi, bus nestandartinė – išvešime birželio vidurkį atitinkantį atliekų kiekį (apie 1500 tonų)”.
Pašnekovo nuomone, turistų šiemet yra pastebimai mažiau. Šiųmečiam sezonui, K.Skieraus įsitikinimu, turi įtakos tai, kad kurorte svečiuojasi mažiau svečių iš užsienio: Rusijos ir Baltarusijos.
Policijos prireikia dažniau
Palangos miesto policijos komisariato atstovės Jurgitos Rinkevičienės duomenimis, nusikalstamumas pernai vasarą kurorte buvo didesnis, nors į pareigūnus šiemet kreipiamasi daugiau.
„Šiemet nuo birželio 1-osios iki liepos 23-osios užregistravome 1927 pranešimus apie įvairius įvykius. Pernai per tą patį laikotarpį pranešimų užregistruota mažiau – 1846, - vardija pareigūnė. - Tačiau nusikalstamų veikų skaičius mažesnis šiais metais. Iš įvardintų pranešimų apie įvykius, šią vasarą užregistruoti 88 pranešimai dėl nusikalstamų veikų, o 2014 m. – 130“.
Medikai pacientų nepasigenda
VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ Palangos departamento vedėjas gydytojas Remigijus Alvydas Kirstukas pastebi, kad poilsiautojų skaičius medikų darbui įtakos neturi.
„Mes dirbame taip, kaip ir praėjusiais metais. Logiškai galvojant, į ligoninę besikreipiančiųjų šią vasarą turėtų būti mažiau – visi juk tikina, kad poilsiautojų srautai yra ženkliai mažesni. Tačiau ligoninės personalas to nepastebėjo, - sako Palangos gydyklos vadovas. - Pavyzdžiui, per praėjusių metų birželį pas mus kreipėsi 730 pacientų, šiemet – 729, praėjusių metų liepą medikų pagalbos prireikė 1500 žmonių, šiemet, likus daugiau nei savaitei iki mėnesio pabaigos, jau turime 865 užsiregistravusius“.
Gydytojo teigimu, vidutiniškai per parą į ligoninės Priėmimo skyrių atskuba 39 kurorto gyventojai ar svečiai, pernai – 49. Priežastys, dėl kurių prireikia medikų pagalbos išlieka tos pačios: traumos, lėtinės ligos ir vaikų susirgimai. Dažniausiai prireikia chirurginio gydymo. Tokių pacientų, anot gydytojo R.A.Kirstuko, yra daugiau nei pusė.
Gelbėtojai: žmonių yra tiek pat
Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas sako, kad gelbėtojams šiemet darbo yra daugiau nei pernai, o poilsiautojų - tiek pat.
„Šią vasarą dirbame daugiau. Raudoną vėliavą kėlėme penkis kartais daugiau negu per visą praėjusių metų vasaros sezoną. O juk iki šiųmečio pabaigos liko dar mėnuo su viršum. Jeigu oro sąlygos, jūros bangavimas nesikeis, nežinau, kokių rezultatų tikėtis, - apibendrindamas nuveiktus darbus kalba J.Pirožnikas. - Netiesa, kad poilsiautojų šią vasarą Palangoje yra mažiau nei pernai. Dėl vėjo pliažuose atostogautojų gal daug ir nesimato, bet kopose jų yra tiek, kad neina kojos pastatyti. Netrūksta ir rusų, ir baltarusių“.
J.Pirožnikas sako, kad nei pernai nei šiemet jūra ties Palanga ar Šventąja nepareikalavo nė vienos aukos. Tačiau gelbėti skęstančiuosius, teikti pirmąją pagalbą, patyrus traumą, tenka kiekvieną dieną.
Žmonės, persikaitinę kopose, į jūrą puola atsigaivinti nepaisydami, jog plazda raudonos spalvos – maudytis draudžianti - vėliava.
Gelbėtojų Palangoje vadovas dar kartą nori įspėti poilsiautojus: „Raudona vėliava keliama ne šiaip sau. Tai reiškia, kad jūroje maudytis pavojinga: yra daug duobių, neša stiprios povandeninės srovės. Įspėjame apie tai nuolat, bet žmonės mūsų nenori girdėti – mes vis lekiam jų traukti“.