Įdomi detalė, nekilnojamojo turto brokeriai Delfi prisipažino, kad pirkėjai linkę atsiskaityti grynaisiais. Tik nedidelė dalis naudojasi paskolomis.
Populiarėjantis kurortas
Kalbame apie Juodkrantę, unikalų ir nuo XIX a. pabaigos garsėjantį kurortinį miestelį. Daugelis mūsų Kuršių neriją įsivaizduoja kaip Nidą ir Parnidžio kopą, o pro Juodkrantę pralekiame nemažindami greičio. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau nekilnojamojo turto pirkėjų stabteli Juodkrantėje.
„Patalpas poilsiui [Juodkrantėje] renkasi tie, kurie nori investuoti ir išsaugoti nekilnojamojo turto vertę. Nes čia įsigyti butą gali ne bet kas. Be to, daugiabučių niekas nepristatys, pušų niekas neiškirs. Turtingesnieji traukiasi iš Nidos. Ji tapo labiau popsinė, panašėja į Palangą. Norintieji ramesnės aplinkos ieško kitose gyvenvietėse, Juodkrantėje“, - apie nekilnojamojo turto rinkos tendencijas kalbėjo nekilnojamojo turto brokeriai.
Šiuo metu, nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, Neringoje parduodami 97 – 100 objektų. Trečdalis jų – Juodkrantėje. Pirkėjai gali rinktis ir iš seniau pastatytų, ir iš dar tik statomų objektų. Pastarieji kur kas brangesni. Nes jų nėra daug.
Dabar Juodkrantėje rekonstruojami sovietiniais metais pastatyti poilsio namai, arba užbaigiami anuomet pradėti statyti ir kelis dešimtmečius stovėjęs apleisti objektai. Neseniai įgyvendintas „Kalno namų“ projektas, Vilų gatvėje rekonstruojamoje poilsinėje bus įrengiami prabangūs apartamentai.
Žmonių mažai, bet gyventojų daugėja
Būstas Juodkrantėje perkamas tik poilsiui arba nuomai. Nes nuolat gyventi šioje gyvenvietėje norinčiųjų nėra daug. Juodkrantėje, kuri yra viena iš keturių Neringos savivaldybės gyvenviečių, ištisus metus gyvena apie 430-450 žmonių. Nors nuolatinių gyventojų kasmet mažėja, tačiau „popierinių“ juodkrantiškių, kurie deklaravo tik gyvenamąją vietą, kad galėtų nemokamai ir be eilės persikelti keltu per Kuršių marias, skaičius kasmet didėja.
Pasak juodkrantiškės Sandros Berletaitės, pastarųjų gali būti ir 1000, ir 1500. „Tiksliai sunku suskaičiuoti, nes tų vadinamųjų „gyventojų“ skaičius kinta. Vasarą jie prisiregistruoja Juodkrantėje. Viename būste gali gyvenamąją vietą deklaruoti ir savininko giminės, ir draugai. Tas procesas trunka labai greitai, o „Smiltynės perkėlos“ kelto kasoje jau mato deklaruotą vietą ir nieko daryti nebereikia. Gal tik Alksnynės poste reikia pateikti popierinį dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Rudenį tokie „juodkrantiškiai“ vėl išsiregistruoja ir registruojasi ten, kur realiai gyvena“, - gyventojų migracijos mechanizmą įvardijo S. Berletaitė.
„Lietuvos Monakas“
Su Delfi bendravusi klaipėdietė nekilnojamojo turto brokerė, kuri nenorėjo net pasakyti vardo („jis ypatingas, todėl visi gali atpažinti“), Neringoje būsto ieškantys pirkėjai – jaunos 30-45 metų amžiaus šeimos. „Jie būstus perka poilsiui arba nuomai. Pastarųjų dalis mažesnė – apie 20 proc. Nida – populiaresnė, nes ten vyksta įvairūs renginiai, yra daug kavinių ir restoranų. Bet Juodkrantė jau vejasi. Ir čia atidaromos naujos kavinės. Manau, kad po dvejų trejų metų pasivys. Juk iš pradžių kurortas įsikūrė Juodkrantėje, o Nida tebuvo žvejų kaimas. Pati gyvenu Giruliuose, jūra vos už kelių šimtų metrų, tačiau nuvažiavusi į Juodkrantę jaučiuosi visai kitaip. Čia ir Kuršių marios, ir jūra, ir pušys kitokios. Miškas kitoks. Rojaus kampelis. Publika kitokia, kultūringesnė negu Nidoje. Lietuvos Monakas“, - simpatijų Juodkrantei nešykštėjo pokalbininkė.
Brokerė prisiminė, kad prieš pusantrų metų, Lietuvą sukausčius karantinui, per 9 mėnesius pardavė 118 butų Kuršių nerijoje. „Po karantino visi ieškojo būsto poilsiui, nes nebežinojo, ar dar bus galima išvažiuoti į užsienį. Iššlavė. Tuo metu buvo baigtas „Kalno namų“ projektas. Šiemet kol kas tik domisi. Vienas kitas atvažiuoja pažiūrėti. Vis prašo mažinti kainą, tačiau mažinti nesiruošiame. Jei ne šitie, tai kiti klientai nupirks. Dabar rinka nurimusi. Gal dėl to, kad siena arti? Be to, kyla palūkanos. Buvo pirkėjų, tačiau kai kurie suabejojo, nes pabrango paskolos“, - kalbėjo nekilnojamojo turto brokerė.
Gyventi nesiruošia
Brokeris Darius pritarė kolegei, kad šiemet rinka nurimusi. „Šiemet sustojo. Kodėl? Nežinau. Tikrai ne dėl kainų. Pernai jos buvo 20-30 proc. aukštesnės, tačiau pirko. Šiemet – nebe. Gal dėl to, kad paskolų palūkanos pakilo?“ – svarstė brokeris.
Jis patvirtino, kad Juodkrantėje perkantys būstą ieško ne tam, kad jame gyventų ištisus metus. „Kas investicijoms, kas savo malonumui. Perka tie, kas turi pinigų, o jų reikia turėti daug. Dažniausiai perka be paskolų. Jei jau moka po 6000 eurų už kvadratinį metrą, nori buto su dviem miegamaisiais, o ne sandėliuko. Visos gyvenvietės vienodai aktualios ir kainos jose tokios pačios. Ieško tik naujos statybos būstų. Jie brangesni, tačiau vertingesni. Ir energetinis efektyvumas aukštesnis, ir inžineriniai tinklai nauji“, - pirkėjų lūkesčius įvardijo brokeris Darius.
Kainą išaugina investicijos
Buvusius Raseinių melioracijos bendrovės poilsio namus Vilų gatvėje rekonstruojančios įmonės atstovas Jurgis Vilutis įvardijo priežastys, kodėl kainos jo parduodamame objekte tokios aukštos.
„Pilkopė“ - tai išskirtinis objektas, tokių Lietuvoje reta. Mes jį įsigijome 2019 m. tuo metu kainos buvo kitokios – kvadratinis metras kainavo 4500 eurų. Bet ir statybų kaštai buvo žemesni. Todėl tuomet jau rezervavo 85 proc. butų. Tačiau po kurio laiko kainos pašoko, statybinės medžiagos ir darbo jėga pabrango, todėl teko keisti kainodarą. Šiuo metu kvadratinis metras pabrango iki 8500 – 9000 eurų. Nenuostabu, kad didžioji dalis klientų atšaukė rezervacijas. Tačiau turtingiausieji liko. Dar daugiau, dėl vieno išskirtinio mansardinio buto vyko net pirkėjų grumtynės ir varžytinės, kuris daugiau pasiūlys“, - kalbėjo J. Vilutis.
Jis prisipažino, kad į šį objektą labai daug investuota. „Vien geoterminio šildymo sistema artėja prie milijono. Užtat butui šildymas-šaldymas per metus kainuos tik 150 eurų. Fasadą iškalsime mediena, galėtume tiesiog nutinkuoti, kaip daro visi aplinkiniai, tai būtų pigiau. Viduje paliksime vitražą. Gaila, nežinome, kad jo autorius. Vidaus apdailai naudosime tik brangias ir kokybiškas medžiagas. Tai, ir daug kitų smulkių detalių, kurias mes kruopščiai apgalvojame, kainą ir išaugina“, - prisipažino J. Vilutis.
Penkių aukštų pastate suprojektuota 20 apartamentų, kurių plotas nuo 34 iki 85 kv. metrų. Daugelis jų turės balkonus, terasas ir vidinį kiemo sodą. Prie pastato suprojektuota 17 vietų automobilių parkavimo aikštelė, kurioje didžioji dalis turės prieigas prie elektromobilių įkrovimo stotelės. Numatoma patogi, šiuolaikiška ir saugi dviračių laikymo erdvė.
Palyginimui. Kitoje Vilų gatvės pusėje sovietinės statybos poilsio namuose „Gintaras“ parduodamas 24 kv. metrų ploto kambarys įkainotas 149 tūkst. eurų, arba 6,4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Saugi investicija
Kalno gatvėje esančiuose jau minėtuose „Kalno namuose“ prieš keletą metų rekonstruotame pastate parduodami per du aukštus įrengti 63 kv. metrų ploto apartamentai, už kuriuos prašoma 320 tūkst. eurų, arba po 5000 eurų už kv. metrą.
Centrinėje Juodkrantės dalyje, kur sovietiniais laikais pastatyti keli daugiabučiai, prie miško Ievos kalno gatvėje parduodami 78 kv. metrų ploto apartamentai įvertinti net 340 tūkst. eurų, arba po 4300 eurų už kv. metrą.
Kainos atrodytų didokos, tačiau daliai pirkėjų jos įkandamos. „Būstas šioje gyvenvietėje – saugi investicija. Įsigijęs čia būstą bet kuriuo atveju nepraloš, galės parduoti už tokią pačią kainą, o gal net ir aukštesnę. Gal ne rytoj, gal vėliau, bet pirkėjas tikrai atsiras. Todėl kainų mažinti nebeverta“, - pasitikėjimu spinduliuoja pardavėjai.
