Ketvirtadienio rytą dalis miesto gatvių tapo paralyžuotos, keliai – tiesiog nepravažiuojami, jau rodosi pranešimai apie nuvirtusius medžius, važiuojamoje kelio dalyje atsidūrusias šakas.
Audringi orai – iki nakties
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų birželis temperatūros kontrastais panašėja į pernykštį – šaltesnį laikotarpį staigiai keičia šilumos pliūpsnis, ir atvirkščiai.
„Ketvirtadienio rytą pajusime tvankumą ir vis kaistantį orą, ims kauptis dar galingesni lietaus debesys, kurie antroje dienos pusėje daug kur prapliups smarkiomis liūtimis su perkūnijomis ar net kruša. Daug kur numatomas škvalinis vėjo sustiprėjimas iki 15–20 m/s, vietomis jo gūsiai gali siekti ir 25 m/s.
Oro temperatūra vakarop kris, tačiau penktadienio naktis dar numatoma labai šilta ir drėgna, o pirmoje nakties pusėje dar išliks audringi orai“, – dar trečiadienį įspėjo sinoptikai.
Anot jų, penktadienį, kad ir dažnai palynojant ar nugriaudžiant, karštis atslūgs, pamalonins 21–26 laipsnių šiluma, tik prie jūros stiprokas pietvakarių, vakarų vėjas orą atgaivins labiau.
„Savaitgalio orai išliks šilti, dažniau palis dienomis, o naktimis lietus pasirodys tik vietomis“, – aiškino jie.
Įspėja ir gyvenančius vakarų Lietuvoje
Savo ruožtu sinoptikas Vytautas Sakalauskas DELFI sakė, kad smarkus lietus Vilniuje turėtų baigtis maždaug 10.30 val., tačiau protarpiais palis iki vakaro ir net naktį.
„Pats baisumas jau gal praėjo, bet šiek tiek silpnesnės liūtys dar bus. Kai perkūnija bus, turėtų vėl sustiprėti ir vėjas. Iki maždaug 15-18 metrų per sekundę. Oras ketvirtadienį po vidurdienio sostinėje šils iki 28-29 laipsnių“, – kalbėjo jis.
Pasak sinoptiko, vėjas ir stiprus lietus sostinės gyventojus trikdys ir pirmoje nakties pusėje iš ketvirtadienio į penktadienį.
„Penktadienį orai bus įprasti vasarai, trumpi lietučiai, bet jau ramiau kur kas“, – informavo pašnekovas.
Lyja šiuo metu rytiniuose ir pietiniuose šalies rajonuose, tačiau vakarop lietaus debesys formuosis ir vakarinėje Lietuvoje.
„Vienur silpnesni, kitur stipresni lietūs, smarkių irgi dar bus“, – įspėjo V. Sakalauskas.
Įprastas reiškinys
Perkūnija, anot šios tarnybos atstovų, susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai oro temperatūra, kylant aukštyn, labai staigiai krinta – maždaug po 10 laipsnių kiekvienam aukščio kilometrui, tuo pačiu metu oras yra prisotintas drėgmės ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje.
Dėl Saulės, atmosferos fronto ar nevienodo vietovės įšilimo (sausuma-vanduo, kalnai-lygumos ir t. t.) šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltąjį. Susidaro oro srovės, o šilumos energija, susikaupusi ore ir vandens garuose, virsta vėjo bei elektros energija.
„Apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį – vakarinėje. Pajūrio rajone perkūnijų beveik kasmet pasitaiko ir žiemą“, – aiškinama skaitytojams.
Kaip elgtis perkūnijos metu?
Tarnybos atstovai informuoja, kad žaibas gali pakenkti gyvybei: užmušti ir sužaloti žmones, gyvūnus. Žaibai sukelia ir daugybę gaisrų.
„Žaibai niekada netrenkia tiesia linija. Jie pasirenka kelią, kur yra daug laidžių elektrai dalelyčių: tai gali būti drėgni drabužiai, dūmai. Žaibas dažnai trenkia į tą pačią vietą dėl tam tikros grunto sudėties arba kai gruntiniai vandenys yra labai arti žemės paviršiaus“, – informuojama.
Jei esi lauke:
- Jei esi atviroje vietoje, atsitūpk (geriau dauboje), suglausk kojas ir nusiimk nuo savęs metalinius daiktus. Ant žemės negulk.
- Ieškok priedangos tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse arba pastatuose.
- Nelaikyk rankoje ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir t.t.
- Nestovėk arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų, vielinių tvorų ir t.t.
- Nejok ant arklio, nevažiuok dviračiu arba atvira transporto priemone.
- Jei važiuoji mašina, sulėtink greitį ar sustok kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, neliesk metalinių mašinos dalių.
- Jeigu maudaisi, nedelsdamas lipk iš vandens ir ieškok pastogės. Būtina pasitraukti nuo vandens šaltinio.
- Jeigu esi valtyje ir nėra galimybės išlipti, slėpkis po tiltu, aukštu statiniu. Būtina išmesti inkarą.
- Nestovėk prie ąžuolu, tuopa, guoba ar egle, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.
Jei esi patalpoje:
- Stovėk kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių daiktų.
- Nekalbėk telefonu.
- Atjunk lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus. Išjunk kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius.
- Pasitrauk nuo elektros prietaisų.
- Nesišukuok plaukų.
- Neglostyk kačių, šunų ir t. t.
- Kaime nereikia būti arti krosnių, dūmtraukių (būtina uždaryti sklendes).
