Viename iš oficialių ir net reprezentaciniu vadinamų Vilniaus miesto paplūdimių poilsiautojų netrūksta. Savaitgaliais čia susirenka ne tik vilniečiai, atvyksta poilsiautojai iš kitų miestų, ieškodami ramesnio poilsio užsuka ir turistai. Tačiau, tai, ką jiems tenka išvysti, neretas tėra matęs tik filmuose apie sovietmetį ar kalinių gyvenimą.
Pasiūlė palydėti į miškelį
Nuo daugybę metų neremontuotų tualetų sklindanti smarvė iš tolo atbaido poilsiautojus, o užėjus į vidų sunku patikėti savo akimis. Nors tualetai sutvarkyti, aptrupėję skylių kraštai ir avarinė paties pastato būklė atgraso nuo bet kokio ilgesnio pasilikimo juose. Tačiau ką daryti, jei ilsintis paplūdimyje įsireikia „pas nykštukus”?
„Tu ką, eisi ten? Pažiūrėk, kokia smarvė. Tikrai tavęs nelauksiu, apsivemsiu nuo šito kvapo”, - befotografuojant tualetus pasigirdo balsas iš už jų. Pagyvenusi moteris mokė draugę, kad į tokius tualetus eiti neverta ir net pasisiūlė ją palydėti gilyn į mišką.
Kad tokia situacija nėra reta atviravo ir kas rytą paplūdimį tvarkantis Vytautas. Vyras pripažįsta, stengiasi, kaip tik gali, kas rytą keliasi 4 ryto ir dviese su kolega valo ir tualetus, ir aplinką. Tačiau pavyksta užtikrinti tik minimalią išorinę tvarką.
Nuo paliekamų išmatų apsaugo tvora ir kameros
„Tualetai seni, nėra ko norėti. Juos griauti reikia, o ne valyti. Pilame ir chemikalus, dar pavasarį perdažėme jį visą, bet kas iš to? Tiek gelbėtojų namelį, tiek tualetus reikia griauti – pastatai yra avarinės būklės. Kas iš to, kad tualetas sutvarkytas, jei užeiti į jį baisu?”, - retoriškai klausė vyras.
Paklaustas, ar tvarkant paplūdimio aplinką netenka rasti įkalčių, jog poilsiautojai gamtinius reikalus atlieka miškelyje, vyras patvirtino, kad visko pasitaiko.
„Anksčiau situacija dar blogesnė būdavo, visko pasitaikydavo – ir popierių rasdavome, ir visko. Dabar teritorija yra aptverta, nes saugomos ten augančios klumpaitės – žmonėms nebeleidžiama po miškelį taip visur vaikščioti, yra perspėjimai, kad teritorija filmuojama. Užtat miškelį keičia ežeras. Pats matau, atsistoja vyras ežere dar su marškiniais, pastovi iki pusės įbridęs minutę ir išlipa. O ko jis ten buvo? Aišku gi ko”, - patikino Vytautas.
Tačiau jis pripažino, kad žmonės darosi kultūringesni – mažiau šiukšlina, labiau paiso taisyklių.
Policija atvažiuoja tik po valandos nuo iškvietimo
Tačiau su tuo nelinkęs sutikti gelbėtoju paplūdimyje jau 38 metus dirbantis Jonas. Senbuviu save vadinantis ir kone visus poilsiautojus pažįstantis vyras pripažįsta – žmonės dabar darosi mandresni - prikiša savo teises, tačiau nesilaiko pareigų.
„Griežtai pasakyta – į paplūdimį negalima eiti su šunimis, važiuoti su motociklais, atsivesti šunis ir tuo labiau juos maudyti, bet ar klauso kas? Patys žmonės betvarkę daro, o ką gali gelbėtojai? Mes tik prevencija teužsiimame, nubausti negalime. Matome, kad geria, prieiname, įspėjame. Gerai, kad daug patirties turiu, kalbėti moku ir charizmą turiu – paklauso dar manęs. Bet jei neklauso, ką mes galime daryti? Iškvietus policiją ji atvažiuoja tik po valandos, kai daugumos tokių poilsiautojų nebelieka”, - guodėsi vyras.
Jis pasakojo, kad policija į paplūdimį užsuka vos porą kartų per savaitę, nors jį aplankyti reikėtų kelis kartus per dieną, tačiau teisinamasi, kad nėra tiek žmogiškųjų išteklių.
Ilgisi sovietinių baudų
„Sovietmečiu mes patys baudas rašyti galėdavome, o ir baudos kokios būdavo. Jei gerdavo viešoje vietoje, 10 rublių ir žinia į darbą nusiunčiama (dabar nubaudus pirmąjį kartą bauda tesiekia 15 litų – DELFI). Ir į mus kitaip reaguodavo, bijodavo žmonės, tačiau pasitikėdavo. Jei yra konfliktas, vadinasi, teisus pareigūnas. O dabar kas. Štai vakar nuėjau prie geriančių merginų, jos man sako, tu kuo dirbi? Gelbėtoju? Tai eik ir trauk žmones iš vandens, o ne mums aiškink. Būna, ir pasiunčia ant trijų raidžių”, - pasakojo gelbėtojas.
Paklaustas, o ar daug žmonių tenka traukti iš vandens, jis patikino, kad taip tikrai nėra. Nors jau šiemet teko kelis kartus šokti į vandenį, dažniausiai patyrę gelbėtojai pavojų užuodžia iš anksto.
„Čia ne jūra, nėra kokių srovių ar duobių. Bet gylis vietomis siekia ir 40 metrų, o vos už tiltelio, kur yra raudoni kamuoliai, iš karto jau 4 metrai. Kartais žmonės neapskaičiuoja jėgų, plaukia tolyn, bet juos iš karto sudrausminame, pamokome, kad vietoje būtų. Kada skęs žmogus, jau bus per vėlu, labai svarbi profilaktika. Jei matome, kad neblaivus asmuo maudytis žada, irgi neleidžiame, pasakome draugams, kad saugotų jį atidžiau”, - patirtimi dalijosi gelbėtojas.
Šlapinasi ir į vandenį
Paklaustas apie poilsiautojus šiurpinančius tualetus gelbėtojas juokavo, kad pagal tai, kiek jiems metų, situacija dar tikrai nėra prasta.
„Jau senas namas savo kvapą turi, o tualetas... Jie kas rytą valomi, mes visą tai prižiūrime, nėra jokių popierių, nieko, tačiau kažką pakeisti ten - sunku, jis morališkai susenęs. Man sąlygos geros, bet poilsiautojai skundžiasi. Gamta čia graži, sutvarkyta, bet poilsiautojai skundžiasi, kad už tėvyne gėda į tokius tualetus žiūrint. Poilsiavietė tikrai gražiai sutvarkyta, vyrai dirba nuo ankstaus ryto. Žinoma, netvarkome tol, kol yra žmonių. Juk niekas nenorėtų, kad jiems besideginant kažkas su šiukšlių maišais sukiotųsi. Mes prižiūrime poilsiautojus, nėra laiko iš miškų kažko ten vaikyti, ar tikrinti, ar koks poilsiautojas ten netupi, bet, aišku, kad nevengia žmonės ir miške, ir į vandenį nusišlapinti. Gerai, kad geresnio ko nepadaro", - juokavo gelbėtojas.
Nuo 8 ryto iki 20 val. vakaro gelbėtoju vasaromis bene keturiasdešimtį dirbantis vyras pasakojo, kad tvarka prie Žaliųjų ežerų tikrai gera, kol jos nesudarko patys žmonės. Ir priminė, kad visuomet reikia vadovautis įspėjamaisiais ženklais - rūkyti tik tam skirtoje vietoje, nešiukšlinti, nesivesti ir tuo labiau nemaudyti augintinių, nevartoti alkoholio viešose vietoje bei nebristi į ežerą išgėrus.
