Tarkim, pademonstruoti aplinkiniams, kaip toli mes galime nušokti į vandenį, kaip giliai panerti ar kaip toli nuplaukti. Ir tai darome, nepaisant to, jog medikai nuolat perspėja, kad išgėrus į vandenį negalima lipti.
Ne tik dėl to, jog neblaivus asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, net ir todėl, kad staigus temperatūrų pokytis gali baigtis trūkusiomis kraujagyslėmis ir kraujo išsiliejimu...
Kita vertus, kalbant apie vandenį, čia, šiltuoju metų sezonu, nemažai klaidų pridaro ir negėrę, tačiau vis tiek norintys pasirodyti asmenys. Sutinku, smagu įsibėgėjus nuo tiltelio pūkštelėti į vandenį.
Dar smagiau yra nuskrieti į jį pasisupus ant liaudyje vadinamos „tarzankės“ - prie šakos pririštos virvės.
Visa tai suprantama, tačiau pramogauti prie vandens telkinių visgi reiktų atsargiau. Prieš šokinėjant nuo tiltelių ar virvių, būtina įvertinti tos vietos, kur planuojate panirti, dugną - įsitikinti, ar jame nėra senų konstrukcijų likučių, statybinių nuolaužų ir tikrai užteks gylio saugiai panirti. Priešingu atveju, rizikuojate, kad kontaktas su tokiomis kliūtimis gali baigtis, geriausiu atveju, liūdnai, blogiausiu...
Taip pat reikėtų įprasti prie vandens telkinių nepalikti vaikų be priežiūros. Atrodytų, apie tai šnekama nuolat, tačiau šiųmetė vasara parodė, kad kalbos taip ir lieka kalbomis, o nepriežiūros pasekmės būna tragiškos.
Kalendorinės vasaros mūsų kraštuose nėra ilgos. Kartais jos net nebūna labai šiltos, todėl suprantamas noras, kaip prasmingiau išnaudoti kiekvieną šiltą dieną. Visgi skubant į gamtą ar prie jūros, reikėtų nepamiršti, kad vanduo, kaip ir, pavyzdžiui, kalnai, atsakingumo moko labai griežtai ir padarius klaidą „antros progos“ galima nebeturėti...
