Netoli Palangos tilto veikiančiame bare „Mojo Lounge Palanga“ apsilankiusi vilnietė Gabrielė nustebo, kai už tualetą teko sumokėti 3 litus. „Suprantu, kad baras gali imti mokestį už naudojimąsi jų tualetu iš prašalaičių, tačiau keista, kai nusilengvinti nemokamai negali klientas, paklojantis už alaus bokalą 10 Lt. Susimokėjau nepriekaištaudama, tačiau likau dar nemaloniau nustebinta, kai tualete neradau tualetinio popieriaus“, – DELFI skundėsi poilsiautoja.
Pasak jos, baras išlaiko žmogų, kuris, parodžius čekį, atrakina būdelę. „Gal būtų galima imti bent mažesnį mokestį ir duoti raktą prie baro klientui. 3 Lt už tualetą – itin vakarietiška kaina“, – mano Gabrielė.
Baras: mokestis simbolinis
Ant šalia „Mojo Lounge Palanga“ pastatytų biotualetų kabo spynos. Baras paplūdimyje specialiai samdo atsakingą žmogų: jis kontroliuoja įėjimą į tualetus, juos atrakina.
„Mes nesugaudysime visų, kas yra klientai, kas ne, jei įleistume visus, užsipildytų tualetai ir kitiems klientams būtų nemalonu į juos eiti. Todėl mes renkame tokį, sakyčiau, simbolinį mokestį. Juk galima rinktis iš netoliese esančios nemokamo tualeto ir galima eiti čia“, – DELFI sakė „Mojo Lounge Palanga“ vyr. barmenas Nedas.
Nedas paaiškino, kodėl į tualetą dieną nemokamai neleidžiami net baro klientai: esą dieną sunkiau juos sukontroliuoti. Tuo metu naktį visiems klientams tualetai nemokamai.
„Eina ir už 3 Lt. Kartais sulaukiame priekaištų, kad per brangu, bet labai retai: žmonės supranta, kad galima rinktis iš dviejų variantų“, – aiškino barmenas.
Atlikę reikalus, išteplioja sienas
Tvarkingas viešasis tualetas veikia prie gelbėjimo stoties, tačiau Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas stebisi kai kurių poilsiautojų kultūra.
„Žmonių kultūra nėra gera. Štai specialiai įtaisėme kameras, nes visokių žmonių yra, pasitaiko ir piktybinių: padaro savo reikalus ir išteplioja sienas, prispjaudo. Tualetai tvarkingi, nemokami, valomi, o žmonės ne tie – ar jie pavydi kitiems, ar ką...“, – kalbėjo J. Pirožnikas.
Jis nesiryžo vertinti, ar Palangoje tualetų jau pakanka, tačiau gyrė savivaldybę už pastebimus pokyčius šioje srityje. O ar poilsiautojai vis dar mėgsta gamtinius reikalus atlikti jūroje ar kopose?
„Dabar į jūrą neina, nes šaltas vanduo ir gaus uždegimų krūvą, bet kai atšils, kaip sukontroliuosi, kokius saugiklius įdėti, kad to nedarytų? Per didžiausias šventes, pavyzdžiui, Jonines, Mindaugines, Palangos, Šventosios paplūdimiuose susirenka netoli milijono poilsiautojų, tad ką gali sužiūrėti? Mes net sausumos transportu tada negalime pravažiuoti, judame vandeniu“, – kalbėjo gelbėtojų vadas.
Tuo, kad žmonių įpročius pakeisti sunku, įsitikino ir DELFI komanda. Dalis žmonių gamtinius reikalus atlieka miškeliuose, pasislėpę už nebenaudojamų senųjų tualetų.
Savivaldybė: tualetų pakanka, jie nemokami, yra muilo ir popieriaus
Pasak Palangos savivaldybės atstovės Jurgitos Vanagės, kurorto paplūdimiuose problemos dėl nemokamų viešųjų tualetų skaičiaus nėra. Priekopės zonoje stacionarių viešųjų tualetų yra įrengta 16 Palangoje bei 4 Šventojoje. Tad ties centriniu Palangos paplūdimiu, atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Naglio kalno, viešieji tualetai yra įrengti 200–250 metrų atstumu vienas nuo kito.
„Tai tikrai nėra didelis atstumas, kurio, norintieji pasinaudoti tualetu, negalėtų įveikti. Tualetai įrengti ties kiekvienu įėjimu į paplūdimį“, – sakė J. Vanagė.
Pasak jos, ar miesto svečiai naudojasi viešaisiais tualetais, priklauso tik nuo kiekvieno asmens vidinės kultūros. Juo labiau, kad ties įėjimais į paplūdimį apstu nuorodų, kuriose nurodoma ne tik kokia kryptimi reikia eiti WC link, bet ir koks atstumas iki tualeto.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad visi šie tualetai yra nemokami, prižiūrimi, valomi, juose yra muilo bei tualetinio popieriaus. Miesto viešuosius tualetus kasdien prižiūri ir valo 6 darbuotojai. Savivaldybė kasmet viešiesiems tualetams prižiūrėti skiria 360 tūkst. litų.
J. Vanagės teigimu, kartais tenka išgirsti priekaištų, kodėl savivaldybė nepasirūpina paplūdimiuose pastatyti biotualetų. „To nėra nė viename pasaulio paplūdimyje ir Palangos savivaldybė neketina to daryti. Biotualetai yra skirti vienkartiniams renginiams, tad paplūdimyje jie nėra tinkami. Pirmiausia todėl, kad karštą dieną nepavyktų išvengti nuo biotualeto sklindančio nemalonaus kvapo ir neabejotinai nė vienas poilsiautojas nenorėtų degintis įsitaisęs šalia biotualeto“, – sakė savivaldybės atstovė.
Be to, norint užtikrinti biotualeto švarą, jo turinį išsiurbti bei būdelę išplauti būtina kaskart po 80 apsilankymų. Karštą vasaros dieną paplūdimiuose būna itin gausu poilsiautojų, tad valyti biotualetus reikėtų maždaug kas dvi valandas. Nekalbant jau apie tai, kad komunalininkų mašinos dėl poilsiautojų gausos paprasčiausiai negalėtų įvažiuoti į paplūdimius. Pasak J. Vanagės, nekyla abejonių, kad Palangos svečiai neliktų patenkinti, jei kas dvi valandas paplūdimyje burgztų komunalininkų automobiliai bei būtų išsiurbiamas biotualetų turinys.
