Koliojasi su gelbėtojais
Kaip aiškina J. Pirožnikas, tėvai neretai vaikus palieka maudytis vienus, o patys deginasi kopose ir neva iš toli stebi ir prižiūri savo atžalas. Tačiau, kaip teigia jis, tai – ypač pavojingas tėvų elgesys.
„Mama sėdi kopose, o 10 metų vaikas maudosi jūroje. Pagal paplūdimio taisykles, vaikai iki 14 metų turi būti su tėvų priežiūra. Priešingu atveju, gelbėtojas ateina, nuveda vaiką pas mamą, pasako, kad taip elgtis yra blogai, kad jūs turite prižiūrėti, būti kartu. O mama sugeba tą gelbėtoją iškolioti, pasiųsti toli. Sako: aš jį matau.
Teko ir man pačiam bendrauti su tokia mama. Tiesiog priėjau ir sakiau: ponia, ką jūs darysite – pasakysite artimiesiems, kad jūs matėte, kaip nuskendo jūsų vaikas? Nei jūs spėsite tokį atstumą prie jo nubėgti, nei jūs padėsite jam. Visą laiką cituoju, kad taip prižiūrėti galite, kai pas save jį maudote vonioje arba duše. Žmonės, aišku, sąmoningėja, situacija geresnė, bet iš gelbėtojų pusės matau, kad žmonių kontingentas čia visai kitoks, lyginant, pavyzdžiui, su Šventosios paplūdimiu. Atvažiuoja iš rajonų, galima sakyti iš kaimų, ir visai kitaip žiūri į poilsį“, – piktinasi gelbėtojų vadas.
Tėvų su mažamečiais vaikais jis prašo prižiūrėti vaikus pagal paplūdimio taisykles – suaugę tėvai su vaiku turi būti kartu – laikyti už rankos arba stovėti krante, atsisukti veidu į vaiką ir stebėti, kaip jis maudosi.
Nepaiso raudonų vėliavų
Paplūdimyje gelbėtojams tenka kovoti ir su kitomis problemomis. Alkoholis paplūdimyje, kaip sako jis – jau nebėra didžiausia problema. Dažniausiai poilsiautojai elgiasi piktybiškai ir nepaiso gelbėtojų nurodymų, kelia koją į jūrą net tada, kai ji yra pavojinga.
„Užkeliame raudoną vėliavą, užtveriame paplūdimį, STOP juostas, o žmonės jas perlipa, lenda maudytis. Ištraukia gelbėtojai vieną žmogų, gaivina, o kitas tuo metu lipa per tą juostą ir eina toliau maudytis. Teko kreiptis į policiją, su kurios pagalba surašėme apie 18 protokolų, žmonės buvo nubausti.
Nepaisantys taisyklių net neieško pasiteisinimų, motyvuoja tuo, kad man liko 3 dienos, aš atvažiavau čia, nupirkau viešbutį ir man vis tiek reikėtų išsimaudyti. Aš jiems sakau: gerai, tvarkoje, jūs užsivilkite gelbėjimo liemenę, nes nėra pasaulyje atvejų, kad su gelbėjimosi liemene būtų nuskendęs žmogus, ir eikite maudytis, mes kaip gelbėtojai pritarsime, nebus problemų. Yra ir supratingų poilsiautojų, kurie ir savo vaikus aprengia – dažnai matau paplūdimyje. Mes džiaugiamės, kai vaikas yra su gelbėjimosi liemene.
Poilsiautojams norėčiau palinkėti, kad jie klausytų gelbėtojų nurodymų, kad saugotų savo sveikatą, gertų daug skysčių – vandens, ne alkoholio, kad nešiotų galvos uždangalus arba sėdėtų po skėčiu. Tiems, kurie turi problemų su sveikata arba ateina į paplūdimį iš sanatorijų, siūlyčiau vieniems neiti į jūrą. Reikėtų paprašyti arba draugo, arba artimiausio kaimyno pagalbos. Jeigu tokių neranda, galima prieiti prie gelbėtojų – mes visada padedame žmonėms“, – sako pašnekovas.
Po audros, jūroje – duobių nėra
Jis pabrėžia, kad gelbėtojai padeda įspėti ir apie galimą pavojų – ten, kur yra duobių, pažymi specialiais ženklais. Juos poilsiautojai turėtų stebėti ir akylai sekti, kad pakliuvus į duobę neištiktų liūdniausias scenarijus.
„Ten, kur yra duobė, mes sudedame visur ženklus, todėl, kad dronas po audros praskrenda ir mes matome situaciją iš viršaus – jeigu yra duobė, yra juoda dėmė. Jeigu yra sekluma, tai yra baltas smėlis – mes viską matome ir sudedame ženklus, su GPS pamatuojam. Po šios audros jūra yra išlyginta, duobių nėra“, – teigia jis.
Vis dėlto, J. Pirožnikas pabrėžia – net jei duobių nėra, jūros laikyti saugia negalima.
„Baltijos jūroje niekada nėra saugu. Jeigu paklaustumėte, kodėl mes neturime žalios vėliavos, aš atsakyčiau paprastai: žalia vėliava Baltijos jūroje visada yra pavojinga: yra srovių, duobių ir kitų netikėtumų pavojus“, – aiškina specialistas.
Paklaustas, kokią vasaros pabaigą jis prognozuoja, pašnekovas atviras – gelbėtojai tikrai dar turės nemažai darbo.
„Ir dabar turime ir vaikų pasiklydusių, turime ir traumų, žmonės tai pirštą išsinarina, tai dar kažkokių kitų problemų ištinka. Šiandien turime ir tokių, kurie patyrė saulės smūgį“, – pasakoja jis.
Nuo šių metų Palangos gelbėtojai gali pasigirti ir naujove, kuri kol kas tėra bandymų stadijoje – jūros bangose besikapanojančius poilsiautojus pasiruošusi išgelbėti bepilotė skraidyklė. Ji nuolat budi krante ir, gavusi signalą apie nelaimę, gali akimirksniu pakilti, nuskraidinti pagalbos laukiančiajam poilsiautojui gelbėjimosi ratą. Klausėmė J. Pirožniko, ar ši priemonė pasiteisino ir ar ateityje paplūdimyje jų bus daugiau.
„Matote, dabar kol kas su juo kaip ir eksperimentuojame. Realybėje dar neteko panaudoti, bet tai yra geras dalykas ir aš manau, kad ateityje tai bus labai reikalingas daiktas, kuris tikrai nelaimės atveju greičiau išgelbės, o tos sekundės, kurios reikalingos žmogui padėti, yra labai svarbios. Jis bus pirmasis, kuris atskraidins ratą“, – sako gelbėtojų vadas.
