Šiuo metu pastatas visiškai atstatytas, vyksta vidaus apdailos darbai. Išoriškai kurhauzo vaizdas visiškai nesiskiria nuo autentiškojo, kurį buvome įpratę regėti iki gaisro 2002-aisiais.
„Kai užbaigsime rekonstrukciją, stengsimės, kad visas pastatas būtų atviras visuomenei. Todėl puošniausiąją salę naudosime reprezentacinėms progoms, taip pat čia savaitgaliais organizuosime santuokas“, - ateities planais dalijosi Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus.
Terasą iš Vytauto gatvės ir greta esančias patalpas ketinama išnuomoti kokiai nors kavinei.
Š. Vaitkus vylėsi, kad netolimoje ateityje ši miesto dalis, kurioje ir gimė kurorto užuomazgos, taps Palangos kultūros centru.
„Kai įsibėgės veikla rekonstruotoje kurhauzo medinėje dalyje, rekonstruosime kitoje Vytauto gatvės pusėje esantį kino teatrą „Naglis“. Ten įrengsime dirbtuves kino kūrėjams, bus demonstruojami ir kino filmai. Tikiuosi, kad ši kurorto dalis – kino centras, kurhauzas ir Koncertų salė – taps Palangos kultūros židiniu“, - vylėsi Š. Vaitkus.
Kultūros židinys
Atstačius medinę kurhauzo dalį, kaip ir mūrinė, ji bus perduota kultūros bendruomenei. Pagal parengtą kurhauzo pritaikymo kultūrinei veiklai projektą, čia atsiras naujų erdvių tiek renginiams, tiek ir meno kolektyvų repeticijoms.
Kurhauzo dalyje, jungiančioje pietinį mūrinį ir šiaurinį medinį korpusus, jau pabaigta amfiteatrinė salė su scena, kuri pakeitė ankstesnįjį, autentiškąjį, pastato vidaus išplanavimą.
Statybininkai beveik jau baigę išorės apdailos darbus, triūsia viduje. Jų pasakojimu, prie medinių kurhauzo dalies detalių, pavyzdžiui, fasadą puošiančių raižinių, teko ilgokai paplušėti. Ilgiausiai užtrukta, kol buvo pasigaminti šablonai. Nemažai kruopštumo pareikalavo ir centrinės dalies fasadą puošiančios kolonos, tokios pačios, kokios remia mūrinės pastato dalies stogo skliautus.
Radinys gaisravietėje
Kurhauzo restauravimo projektą L. Šliogerienė su kolegomis buvo parengusi dar 1992-aisiais. Tuomet istorinis pastatas priklausė profsąjungų susivienijimui „Jūratė“. Netrukus kurhauzas buvo privatizuotas, o 2002-aisiais jis sudegė.
„Esu labai laiminga, kad ir medinė dalis pagaliau prisikels. Nes abi tos dalys po gaisro ilgus metus atrodė liūdnai. Po gaisro, kol dar degėsiai tebebuvo, salės interjero elementai buvo dar išlikę. Vieną detalę, gėlytę, pakėliau ir parsinešiau namo. Vėliau ją, kaip tikrą pavyzdį, panaudojo restauratoriai“, - „Delfi“ pasakojo architektė.
Ji paaiškino, kad ankstesnįjį projektą po gaisro teko koreguoti, nes kai ką reikėjo atkurti iš naujo, o pagal paveldo tvarkybos darbų projektą bus restauruota tik šiaurinio korpuso pirmojo aukšto salė atkuriant lipdybos ir dekoro elementus.
L. Šliogerienė prisiminė, kad teko priversti anuometinį savininką Gediminą Jacką pasirašytinai įpareigoti saugoti kai kurias pastato dalis. „Dalį išlikusių dekoro elementų sužymėjau, sunumeravau ir padariau saugotinų elementų sąrašą, kurie būtų kaip pavyzdys, jeigu kada nors reikės atstatyti. Priverčiau ir G. Jacką, kuris buvo tos dalies savininkas, pasirašyti saugotinų elementų sąrašą, kad įsipareigotų juos saugoti. Kai pastatas buvo perduotas Palangos savivaldybei, pagal išsaugotuosius elementus restauratoriams pavyko juos sėkmingai atkurti. Nes viena yra atkurti puošybos detales, kai turi tik nuotraukas, ir visai kas kita, kai tu juos matai, kai gali pačiupinėti“, – pasakojo architektė.
Mūrinės pastato dalies, kuri priklausė Palangos miesto savivaldybei, likučių restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinės kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas.
Medinės kurhauzo dalies atkūrimas pradėtas 2018 m. liepą. Visuomenei atverti pastatą planuojama šių metų lapkritį.
Žymi kurorto pradžią
Maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe, pagal ano meto Europoje vyravusią tradiciją, grafo Juozapo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo pastatytas pirmasis restoranas. Tame pastate taip pat veikė viešbutis, šokių, koncertų, vaidinimų salė – kurhauzas, skirtas sezoniniams pasilinksminimams. Būtent kurhauzo pastatymas, kurį inicijavo grafas Juozapas Tiškevičius ir žymi Palangos kurorto pradžią.
Kurhauzas tapo populiaria ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava.
