Festivalio rengėjai Eglė ir Rokas Kašėtos ką tik susilaukė dukrelės, todėl daugiau organizavimo rūpesčių teigė perdavę festivalio savanoriams. Tačiau ir su kūdikiu ant rankose arba vežimėlyje Eglė tiesiog stebuklingu būdu suspėjo sužiūrėti daugybę keturias dienas vienas kitą sekusių labai skirtingų renginių nuo menininkų performansų pagal S. Gedos kūrybą iki diskusijos apie kaimo turizmo verslą.
Bene labiausiai festivalio svečiai laukė, kaip nuskambės R. Kašėtos į dzūkišką šnektą išvestos S. Gedos eilės, jo sudainuotos drauge su grupe „Šėpa“.
Pats poetas, nors ir buvo tikras dzūkas, gimęs ir augęs Paterų kaime prie Veisiejų, tačiau dzūkiškai nerašė. Festivalio publika tokią S. Gedos kūrybos transformaciją priėmė itin šiltai, todėl kitą dieną Rokas prasitarė jau svarstantis galimybę festivalyje atliktą programą pakartoti kitose scenose.
Bertašiūnų kaimo turizmo sodyba „Vilkės vila“, kurioje vyko dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“ – vos už keliolikos kilometrų nuo S. Gedos gimtinės. Keturias dienas festivalio svečiai gyveno palapinėse Vilkinio ežero pakrantėje ir ištvėrė net beveik rekordinę sekmadienio kaitrą – dėl jos tik vieną folkloro kolektyvų pasirodymą teko perkelti iš pagrindinės scenos giliau į mišką.
