Stebuklingas vaizdas perspėja apie galingą audrą

Savaitgalį žmonės iš visos Lietuvos „Orų entuziastų“ grupėje ne tik dalinosi emocijų kupinomis žinutėmis apie ilgai lauktą ir pagaliau dosniai žemę laistantį lietų, iš dangaus platybių prasiveržiančio žaibo nuotraukomis, bet ir įspūdingo reiškinio danguje vaizdais.

Violetos Stankauskaitės nuotr.

„Nesu mačius tokių debesų, baisu, kad neužgriutų dangus“, – pamačiusi nuotrauką rašo viena komentatorių. „Nuotrauka labai įtaigi:štai gamtos galia ir didybė“, – komentuoja kita internautė. „Gamta tai neįtikėtinas reiškinys. Nori džiovina, ar skandina, bet ir sukuria nuostabius vaizdus dangui ir ant žemės“, – priduria trečioji.

Varėnos rajonas, Romualdo Gelažausko nuotr.

Ir iš tiesų, vaizdas primena prie žemės priartėjusį debesų sūkurį. „Tai – supercelė, angliškai vadinama High Precipitation supercell, kadangi ji su savimi nešasi daug kritulių. Jos susidarymo sąlygos nėra paprastos. Įtakos jos susidarymui turi labai daug veiksnių, tokių kaip debesies iškilimo aukštis, oro, rasos taško temperatūra, vėjas įvairiuose atmosferos sluoksniuose, jo sūkuringumas“, – pasakoja akis prikaustantį dangaus reiškinį fiksavusi Agnė Kupčiūnaitė.

Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, pasakoja, jog nuotraukoje matomos supercelės(mezociklono) pakraštys – debesų siena arba tiksliau šelfiniai debesys (angl. shelf arba wall cloud).

„Lietuvoje tai tipinis vaizdas, matomas atslenkant galingai vasaros audrai. Šelfiniai arba arkiniai debesys lydi galingą ir gerai išsivysčiusį cumulonimbus debesį (t.y. kamuolinį lietaus debesį). Jie susidaro judančios audros priekyje (pakraštyje). Debesyse gali matytis sukimosi momentas. Matomą debesų vaizdą sukelia šalto oro iš debesies viršaus staigus leidimasis. Toks vaizdas indikuoja apie artėjantį škvalą (t.y. staigų vėjo sustiprėjimą). Mezociklonuose gali formuotis stambi kruša, daug pavojingų perkūnijų, intensyvios liūtys ir netgi viesulas. Taigi, tokios audros yra pavojingos, gali sukelti nemažai žalos. Ne veltui ir tokia debesų siena atrodo bauginančiai gražiai. Tarsi įspėja visus apie artėjantį pavojų“.

Griausmai, lietus ir kruša nepaliks šalies dar kurį laiką

Birželio dangus dovanojo ne tik fantastinio filmo akimirką primenančius vaizdus, bet ir galimybę fiksuoti dangų skrodžiantį žaibą. „Ilgai lauktas žaibų sezonas atidarytas“, – rašo gamtos stebuklus įamžinantis Ričardas Andriuška ir dalinasi įtaigiu vaizdu.

Žaibų sezonas atidarytas, Ričardo Andriuškos nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lietus, perkūnija, o gal net ir kruša bus šios savaitės palydovai. Pirmadienio dieną šalyje bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje rajonų nušniokš trumpos liūtys su perkūnija. Vietomis pliaups smarkiai. Kai kur gali iškristi kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, vidutinio stiprumo, per perkūniją kai kur gūsiai gali sustiprėti iki 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra dieną sieks 23–28 laipsnius šilumos, vėsiau bus tik pajūrio ruože – apie 18–21 laipsnį šilumos.

Antradienį, mažajam ciklonui silpstant, orai truputį pagerės. Naktis bus rami. Trumpai palis tik vietomis, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose. Po vidurnakčio drėgnesniuose plotuose suboluos rūkas. Temperatūra naktį pažemės iki 11–16 laipsnių šilumos. Dieną trumpo lietaus vėl turėtų sulaukti daugelis šalies vietovių, tačiau lis jau mažiau ir trumpiau. Pietryčių Lietuvoje popietinėmis valandomis tikėtina perkūnija. Vėjas ir dieną bus nestiprus. Šiluma išliks: įdienojus oras sušils iki 23–28 laipsnių.

Trečiadienį Lietuva trumpam pateks į nedidelę aukštesnio slėgio sritį. Naktis numatoma rami, vietomis ūkanota. Lietaus tikimybė bus nedidelė. Temperatūra svyruos tarp 12–17 laipsnių šilumos. Dieną, ypač popietinėmis valandomis, vietomis trumpai palis, bus tvanku. Vidutinio stiprumo pietinių krypčių vėjas atneš dar daugiau šilumos, todėl aukščiausia temperatūra šalyje jau sieks 25–30 laipsnių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją