Kaip rašoma pranešime spaudai, susirinkusiųjų laukia burnoje tirpstančių skonių kelionė: Šv. Arnoldo vardadieniui ir jo globojamiems aludariams paminėti skirtame festivalyje talentingi šio amato meistrai statinėse jau brandina keturis naujų rūšių gėrimus, o bravoro lankytojų nuotaiką užkurti žada bene geidžiamiausi Lietuvos atlikėjai: Marijonas Mikutavičius, DJ Jovani ir „Sisters on Wire“. Išlaikant tradiciją, renginio dieną nuo Kauno Rotušės iki pat daryklos bus vežama statinė, pranešanti miestiečiams apie šventės pradžią.

„Bus airiškų, vokiškų, amerikietiškų ir istorinių aludarystės tradicijų, taigi šventės svečiai galės keliauti po platųjį skonių pasaulį“, – uždangą praskleidžia Audronė Saulėnienė, įmonės alaus kompetencijų centro koordinatorė.

Lauks ir degustacija, ir edukacija

Greta pagrindinės programos, festivalio svečių lauks maisto vagonėliai, pramogos ir virtuali ekskursija, pasakojanti apie ingredientus ir technologijas. Vartotojai bus edukuojami, į ką atkreipti dėmesį degustuojant. O norintys tiesiog pasikalbėti su seniai matytais draugais ir pažįstamais, galės pasinaudoti atokiau įkurta zona.

Aludarių diena (Igno Gaižausko nuotr.)

„Pagalvojome ir apie svečių komfortą: šiemet atveriama didesnė erdvė už istorinės, dar 1929-aisias bravoro darbuotojams statytos, o dabar atnaujintos alaus daryklos parduotuvės, adresu Čiurlionio g. 5. Joje laisvai telpa daugiau žmonių, taigi susirinkusiems nereiks būriuotis eilėse nei prie maisto, nei prie tualetų“, – sako Mantas Matukaitis, įmonės marketingo skyriaus vadovas.

Volfas Engelman“ generalinis direktorius ir alaus somelje Marius Horbačauskas teigia pastebintis, kad alaus vartojimo kultūra kinta: žmonės tampa smalsesni, nori sužinoti savo mėgstamo gėrimo kelią nuo apynio iki bokalo.

„Skatiname kultūringą vartojimą ir norime supažindinti vartotoją su turtinga aludarystės istorija. Ilgą laiką buvo įsivaizduojama, kad egzistuoja tik dvi alaus rūšys: šviesus ir tamsus, o iš tiesų pasaulyje jų yra apie 250. Po mūsų vedamų ekskursijų žmonėms atsiveria akys: jie supranta, kiek daug nežinojo ir kokiais gajais stereotipais prieš tai galbūt vadovavosi. Žmones studijoje kartais pasitinku ir pats. Betarpiškas bendravimas padeda dar geriau suprasti vartotojų norus ir lūkesčius, perduoti aistrą tam, kuo gyvenu pats“, – pasakoja M. Horbačauskas.

Istorija gyva nuo baltų laikų

Šis bravoras šiemet jau antrus metus iš eilės, tyrimų bendrovės „Supercrush“ duomenimis, yra palankiausiai vertinamas alaus prekės ženklas šalyje. Pasak M. Horbačausko, įmonei tai reiškia labai daug. Stipriu vertybiniu pamatu jis įvardija šimtmečius nekintančią darbo kultūrą, leidžiančią įmonei išlikti stabiliai ir nepertraukiamai veikti jau 170 metų. Pagarba, rūpestis ir meilė darbuotojams išlaiko juos įmonėje ilgus metus – čia yra dirbusių ir 40, ir 48 metus.

„Kita labai svarbi tradicija – buvimas aktyvia ir atsakinga visuomenės dalimi. Tarpukariu I. B. Volfas buvo vienas iš Karo muziejaus Kaune mecenatų, ženkliai prisidėjo prie Vytauto Didžiojo paminklo statybos, skirdavo premijas gabiems studentams ir buvo miesto tarybos narys. Šiandien esu įsitikinęs, kad dalijimasis, atvirumas ir buvimas su visuomene yra labai svarbu, todėl tradicijas stengiamės puoselėti“, – pasakoja M. Horbačauskas.

Kaip rašoma pranešime spaudai, įmonė mena turtingą aludarystės istoriją: bravoro alus perversmo naktį gabentas Prezidentui Kaziui Griniui, o vėliau Antaninių proga svečius juo mėgdavo vaišinti Prezidentas Antanas Smetona.

Pasak A. Saulėnienės, tarybiniais laikais aludarystės kultūra Lietuvoje buvo nunykusi, o šaliai atkūrus nepriklausomybę, žmogui reikėjo iš naujo papasakoti, koks turtingas yra alaus pasaulis. Kita vertus, aludarystės pamatai mūsų šalyje labai tvirti: lietuviai alų verda nuo baltų laikų. Aludarystė aktyviai vystoma buvo ir tarpukariu – įmonė turi receptūrų ir iš šių laikų.

O šiemet, kaip ir kasmet, fetivalyje bus pagerbta reta, išskirtinių žinių ir talento reikalaujanti aludario profesija. Festivalis vyks liepos 22 d. Kaune.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją