„Svarbiausia – žiūrėti, pastebėti ir reguliariai įspėti poilsiautojus, kad jie saugotų savo sveikatą, kad saulėje nesėdėtų, gertų daugiau skysčių. Pagrindinis gelbėtojų darbas – pamatyti, kada žmogui sunku, ir tada padėti. Kada žmogus nuėjęs iki dugno, dideliame gylyje, jau nepadėsi“, - „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ kalbėjo J. Slavinskas.
Pasak jo, į Žaliųjų ežerų paplūdimį Vilniaus Balsių rajone, kur dirba J. Slavinskas, Balsių gyventojai net neina, nes jiems esą nepatinka publika.
„Pas mus publika rinktinė – vaikai, kurie laisvesni, kurie neturi tėvų ar turi vieną tėvą, ar tėvai užsienyje, daugiau pramuštgalviai. Normalesni tėvai stengiasi atvažiuoti su vaikais“, - kalba J. Slavinskas.
Gelbėtojas su nutrūktgalviais paaugliais susitvarkyti turi savo metodų:
„Daugelis tų, kurie ten poilsiauja, mane pažįsta ir žino, kad su Jonu geriau geruoju. Jeigu aš pasakau paslėpti alkoholį, jie paslepia. Ačiū Dievui, dabar policijos reidai yra. Antras dalykas, aš turiu savo metodą. Būdamas 60 metų prieinu prie paties statyto skersinio. Padarau 20 prisitraukimų ir sakau: vyrai, pakartokit! Ir viskas”, - kalbėjo gelbėtojas.
J. Slavinsko teigimu, svarbiausia tvarkantis su neklaužadomis – nebijoti:
„Žmonės abejingi. Jei šalia sėdi, rūko, geria, tada eina pas mane ir prašo nuraminti. Suaugę žmonės, bet jie visko bijo, o jie (pramuštgalviai – red.) tuo naudojasi. Bet jei tu eini, nebijai, stengiesi išprovokuoti, kad trenktų pirmas, o tada jau pasodini ant uodegytės. Tada visi mato, kad štai žmogus – šešiasdešimties metų, o jis, erelis – 18 metų, ir jam gėda“, - pasakoja gelbėtojas.
Visą laidos „Prie pietų stalo“ įrašą klausykite čia.
