Irkline valtimi per Atlantą vienas plaukęs jaunas vyras neslepia, kad buvo visko ir ne pirmą dieną pasakė sau, kad pasieks savo tikslą.
„Po savaitės pripratau ir pasakiau sau, kad aš tai įveiksiu, – prisipažįsta vyras, vienas daug laiko praleidęs vandenyne.– Naktį plauki, tamsu, tas jausmas, kai jauti vandenyną, bet nematai. Vandenynas yra ta vieta, kur gali save išbandyti. O jei pilnatis, net šviesos nereikia“.
A. Valujavičius sako, kad pasiruošimas buvo rimtas, nes reikia pasirūpinti ir draudimu, ir vizomis, ir kruopščiai atrinkti daiktus, kurių reikia kelionėje. Valtis taip pat turi būti itin gerai parengta. Anot pašnekovo, ruošiantis tokiai kelionei praverstų ir evakuacijai skirti kursai, tačiau jis tam jau neturėjo laiko. O į kelionę jaunas irkluotojas sako dar mielai pasiėmęs planšetę, kad galėtų žiūrėti filmus, kai jau norisi miego, o dar reikia irkluoti toliau. Be to, pasigedo žvejybai skirto ginklo, nes buvo vietų, kur prie pat valties atplaukia dorados, kurias galima valgyti žalias.
Internetas ugdė kantrybę
Kelionei teko nemažai investuoti. Irkluotojas atskleidžia, kad vien interneto kaina išties įspūdinga. Ir veikia jis tikrai ne taip gerai, kaip Lietuvoje.
„Internetas mėnesiui kainavo 1,500 eurų, o 34 megabaitus siunčiau keturias valandas. Aš ryšį nukreipdavau į palydovą ir kas buvo įdomu, tai ryšys kai buvau vidury Atlanto, buvo geresnis nei Ispanijos pakrantėje. Atlantas dar labai gerai pastiprino mano kantrybę“ – šypsosi A. Valujavičius.
Ar dabar keliaudamas keistų valtį? Atlantą įveikęs vyras sako, kad svarbu ir valties aptakumas, ir svoris, tačiau savo valties jis sako netobulintų, nebent patrumpintų denį.
„Trumpesnis denis leistų surinkti dar daugiau jūrmylių. Manau, valtis svėrė apie 700 kilogramų. Kai ėjo kelionė į pabaigą, aš dar turėjau vandens apie 25 litrus, tai tą vandenį išpyliau, kad valtis būtų lengvesnis. Ir kai nėra vėjo, viską „rauni“ iš savęs. Aišku, kai štilis, gali nusivalyti dugną, iššokti iš valties. Buvo ir momentų, kai irkluoji per trijų metrų bangas. Kas buvo sunkiausia? Gal kai vėjas ir vienos pusės, banga – iš kitos, o tau reikia laikyti kursą. Buvo, kad ir laivas kažkur plaukia, kyla stresas, jungiesi pasitikrinti, ar bus susidūrimas“, – vardija ne pačius lengviausius momentus A. Valujavičius.
Bermudų trikampyje lūžo irklas
Pasiekęs Bahamus vyras sako jautėsi gana nesaugiai, kai žvejys plaukė kone į jo laivą, o susitiko jie naktį. Pagelbėjo įjungti visas įmanomas šviesas ir racija, per kurią jam pavyko susisiekti su laivu ir sutarti, kad jį praleistų.
A. Valujavičius skaičiuojam, kad kelionę jį lydėjo Nilsas – žmogus, kuris pats yra plaukęs per Atlantą ir kasdien jam suteikdavo informaciją, koks bus oras, kuria trajektorija plaukti. Kelias vedė ir per Bermudų trikampį, kur neišvengta nesmagaus potyrio.
„Irkluojant per Bermudų trikampį, lūžo irklas. Gerai, kad kitą turėjau“, – nusijuokia irkluotojas.
Sunkumai, baimė ir ateities planai
Kas dar svarbu? Išlikti sausam, pajudėti, o irkluojant vyras sako dar segdavosi avies kailį. Visgi visiškai išlikti sausam neįmanoma, o tada tenka kovoti su pasekmėmis.
„Vanduo išdžiūna ir lieka druska, prasidėjo bėrimai, skausmas, tikrai ne kažką. O kai irkluoji rezultatui, tenka susikaupti. Pasilinksminimas lieka mankšta, pažvejoti, o filmo žiūrėjimą derini su irklavimu. Visgi supranti, kad tai unikali galimybė“, – sako pirmasis Atlantą irkline valtimi įveikęs lietuvis.
Vyras sako, kad labiausia nesinorėjo, kad kokia kardžuvę durtų į valties dugną. Dar viena baimė – pamesti ar sulaužyti irklus ir bijojo jūrligės, kuri būtų sutrukdžiusi siekti tikslo.
A. Valujavičius ne tik irkluoja, vyras ir namus jau rengiasi ant vandens. Visgi sako, kad dar neskuba sėsliai gyventi.
„Labai pasiilgau dviračio, kempingavimo, dar labai pasiilgau ir baidarės. Dar yra parasparniai, oro balionai, tų transporto priemonių tikrai užtenka, žemė labai didelė, tai norisi dar daugiau baidarėmis ir dviračiais ištyrinėti. Per kovidą keturias keliones po pasaulį turėjau. Buvo komplikuota, bet vis tiek įmanoma keliauti. Tie patys Čilės ugnikalniai, Indonezija, Balkanai buvo per kovidą“, – dalijasi A. Valujavičius.
